Paskelbta
10 mėnesių prieš-
35 proc. Lietuvos gyventojų vartojimo paskolas ima vartojimo reikmėms, 28 proc. būsto remontui, o dar 24 proc. – automobiliui įsigyti, rodo naujausi „Luminor“ duomenys. Kokias tendencijas atskleidžia šie skaičiai ir kuo Lietuva išsiskiria Baltijos šalių kontekste, pasakoja „Luminor“ banko Vartojimo paskolų verslo plėtros vadovė Rūta Mylė.
Skiria vartojimo reikmėms
„Luminor“ banko duomenimis, vidutinė paskolos suma mūsų šalyje siekia apie 6 tūkst. eurų. Pasak ekspertės, Lietuvos gyventojai vartojimo paskolas dažniausiai renkasi būtent vartojimo reikmėms.
„Tai gali būti tiek nenumatytos išlaidos, tokios kaip automobilio remontas ar skubios medicinos paslaugos, tiek sezoniniai pirkiniai, pavyzdžiui, žieminės padangos ar sodo įranga. Paskola tampa priemone užtikrinti finansinį stabilumą, kai mėnesinis biudžetas nepadengia papildomų poreikių“, – sako R. Mylė.
Be to, 28 proc. Lietuvos gyventojų vartojimo paskolas ima būsto remontui ar renovacijai. Kurios Baltijos šalies gyventojai kasdienėms išlaidoms skiria daugiausia pinigų?
„Tokios investicijos ilguoju laikotarpiu didina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir būsto vertę. Galime daryti išvadą, kad Lietuvos žmonės į būstą žiūri strategiškai – kaip į ilgalaikę investiciją, kuri gali atsipirkti per mažesnes sąskaitas ir išaugusią būsto vertę“, – aiškina R. Mylė.
Lyderiai Baltijos šalyse
Palyginus Baltijos šalis, vidutinė vartojimo paskolos suma Lietuvoje siekia 6 tūkst. eurų, rodo „Luminor“ banko duomenys. Ši suma didesnė nei Latvijoje (5 tūkst. Eur) bei Estijoje (5,4 tūkst. Eur). Kas trečias susigrąžintą GPM permoką išleistų kasdienėms reikmėms
„Lietuvos gyventojai ryžtasi paskolomis padengti ne tik vartojimo išlaidas, bet ir imtis didesnių projektų, tokių kaip namų remontas ar energinio efektyvumo sprendimai. Siekiant ilgalaikės finansinės naudos, tokie pasirinkimai gali padėti apsaugoti šeimos biudžetą nuo netikėtų išlaidų ateityje. Vis dėlto skolintis visada būtina atsakingai, atsižvelgiant į savo finansines galimybes ir ilgalaikius įsipareigojimus“, – teigia R. Mylė.
Be to, mūsų šalies gyventojai daugiau investuoja ir į savo būsto atnaujinimą – vidutinė vartojimo paskolos suma šiam tikslui siekia 11 tūkst. eurų, o Latvijoje ir Estijoje – po 9 tūkst. eurų. R. Mylė taip pat atkreipia dėmesį, kad kaimynėje Latvijoje šias paskolas namų atnaujinimui ima vos 18 proc. gyventojų (Lietuvoje – 28 proc.) – 49 proc. jų pinigus išleidžia vartojimo reikmėms.
Lietuva taip pat išsiskiria tarp Baltijos šalių žaliųjų kreditų populiarumu. „Luminor“ banko paskolos aplinką tausojantiems automobiliams Lietuvoje yra dvigubai populiaresnės nei Latvijoje ir netgi dešimteriopai nei Estijoje. Lietuviai kasdienėms išlaidoms dažniausiai skiria iki 20 eurų
„Taigi, galima drąsiai sakyti, kad lietuviai skolinasi atsakingiau. Jie dažniau nei latviai ir estai paskolas ima namų atnaujinimui, tokiu būdu pagerindami savo gyvenimo kokybę ir turto vertę, taip sumažindami ir kasdienes šildymo ar elektros išlaidas. Taip pat džiugu, kad palyginus su kaimynais, mažesnė dalis mūsų šalies gyventojų pritrūksta lėšų vartojimo reikmėms – Lietuvoje trečdalis vartojimo paskolų imamos nenumatytoms kasdienėms ar sezoninėms išlaidoms, o Latvijoje tam imama beveik pusė visų vartojimo paskolų“, – apibendrina ekspertė. Net 73 proc. žmonių mano, kad dažniausiai Kelių eismo taisykles pažeidinėja elektrinių paspirtukų vairuotojai
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 2025 metų rugsėjo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18-74 metų amžiaus žmonių.
Žygimantas Mauricas. Lietuvos transporto sektorius auga net stagnuojančioje Europoje
Kaip įsigyti nuosavą būstą: pirmieji žingsniai būsimiems pirkėjams?
Lietuvos gyventojai lieka ištikimi visureigiams: kas lemia jų populiarumą?
3 žingsniai, kaip išsikelti finansinius Naujųjų metų tikslus
Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje ateinančiais metais
Pokyčiai pensijų sistemoje – palanki terpė sukčiams: ką svarbu žinoti?
„ChatGPT“ finansiniai patarimai: kuo tikėti ir kuo ne?
Kainas lemia konkurencija, o ne valiuta: verslas tai suprato dar prieš dešimtmetį
Tyrimas: kas penktam Lietuvos gyventojui santaupų užtektų tik dvejiems mėnesiams






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Šeštadienį vasaros sostinė Palanga virs didžiausia šalyje dienos šokių aikštele – po atviru pajūrio dangumi jau aštuntą kartą vyks festivalis...
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...