Paskelbta
1 metai prieš-
35 proc. Lietuvos gyventojų vartojimo paskolas ima vartojimo reikmėms, 28 proc. būsto remontui, o dar 24 proc. – automobiliui įsigyti, rodo naujausi „Luminor“ duomenys. Kokias tendencijas atskleidžia šie skaičiai ir kuo Lietuva išsiskiria Baltijos šalių kontekste, pasakoja „Luminor“ banko Vartojimo paskolų verslo plėtros vadovė Rūta Mylė.
Skiria vartojimo reikmėms
„Luminor“ banko duomenimis, vidutinė paskolos suma mūsų šalyje siekia apie 6 tūkst. eurų. Pasak ekspertės, Lietuvos gyventojai vartojimo paskolas dažniausiai renkasi būtent vartojimo reikmėms.
„Tai gali būti tiek nenumatytos išlaidos, tokios kaip automobilio remontas ar skubios medicinos paslaugos, tiek sezoniniai pirkiniai, pavyzdžiui, žieminės padangos ar sodo įranga. Paskola tampa priemone užtikrinti finansinį stabilumą, kai mėnesinis biudžetas nepadengia papildomų poreikių“, – sako R. Mylė.
Be to, 28 proc. Lietuvos gyventojų vartojimo paskolas ima būsto remontui ar renovacijai. Kurios Baltijos šalies gyventojai kasdienėms išlaidoms skiria daugiausia pinigų?
„Tokios investicijos ilguoju laikotarpiu didina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir būsto vertę. Galime daryti išvadą, kad Lietuvos žmonės į būstą žiūri strategiškai – kaip į ilgalaikę investiciją, kuri gali atsipirkti per mažesnes sąskaitas ir išaugusią būsto vertę“, – aiškina R. Mylė.
Lyderiai Baltijos šalyse
Palyginus Baltijos šalis, vidutinė vartojimo paskolos suma Lietuvoje siekia 6 tūkst. eurų, rodo „Luminor“ banko duomenys. Ši suma didesnė nei Latvijoje (5 tūkst. Eur) bei Estijoje (5,4 tūkst. Eur). Kas trečias susigrąžintą GPM permoką išleistų kasdienėms reikmėms
„Lietuvos gyventojai ryžtasi paskolomis padengti ne tik vartojimo išlaidas, bet ir imtis didesnių projektų, tokių kaip namų remontas ar energinio efektyvumo sprendimai. Siekiant ilgalaikės finansinės naudos, tokie pasirinkimai gali padėti apsaugoti šeimos biudžetą nuo netikėtų išlaidų ateityje. Vis dėlto skolintis visada būtina atsakingai, atsižvelgiant į savo finansines galimybes ir ilgalaikius įsipareigojimus“, – teigia R. Mylė.
Be to, mūsų šalies gyventojai daugiau investuoja ir į savo būsto atnaujinimą – vidutinė vartojimo paskolos suma šiam tikslui siekia 11 tūkst. eurų, o Latvijoje ir Estijoje – po 9 tūkst. eurų. R. Mylė taip pat atkreipia dėmesį, kad kaimynėje Latvijoje šias paskolas namų atnaujinimui ima vos 18 proc. gyventojų (Lietuvoje – 28 proc.) – 49 proc. jų pinigus išleidžia vartojimo reikmėms.
Lietuva taip pat išsiskiria tarp Baltijos šalių žaliųjų kreditų populiarumu. „Luminor“ banko paskolos aplinką tausojantiems automobiliams Lietuvoje yra dvigubai populiaresnės nei Latvijoje ir netgi dešimteriopai nei Estijoje. Lietuviai kasdienėms išlaidoms dažniausiai skiria iki 20 eurų
„Taigi, galima drąsiai sakyti, kad lietuviai skolinasi atsakingiau. Jie dažniau nei latviai ir estai paskolas ima namų atnaujinimui, tokiu būdu pagerindami savo gyvenimo kokybę ir turto vertę, taip sumažindami ir kasdienes šildymo ar elektros išlaidas. Taip pat džiugu, kad palyginus su kaimynais, mažesnė dalis mūsų šalies gyventojų pritrūksta lėšų vartojimo reikmėms – Lietuvoje trečdalis vartojimo paskolų imamos nenumatytoms kasdienėms ar sezoninėms išlaidoms, o Latvijoje tam imama beveik pusė visų vartojimo paskolų“, – apibendrina ekspertė. Net 73 proc. žmonių mano, kad dažniausiai Kelių eismo taisykles pažeidinėja elektrinių paspirtukų vairuotojai
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 2025 metų rugsėjo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18-74 metų amžiaus žmonių.
Jaunimo prioritetai keičiasi: laisvalaikio išlaidos vis dažniau nukreipiamos į patirtis
Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
Žygimantas Mauricas: Lietuvos ekonomika spaudžia akceleratorių – kiek ilgai tai tęsis?
Būsto paskolos auga kartu su kainomis: vidutinė suma per metus padidėjo beveik 22 tūkst. eurų
Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: ekspertas įspėja apie naują sukčiavimo schemą
Fiksuotos ar kintamos būsto paskolos palūkanos: ką šiandien verta rinktis?
Gavote didelę pinigų sumą? Ekspertas pataria, nuo ko pradėti
Nuo apskaitos iki NT: kaip „Luminor“ banko finansavimas padėjo sukurti naują pajamų šaltinį
Jaunuoliai apie finansus mokosi „TikTok“: kada patarimai tampa rizikingi?



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Pastaruosius kelerius metus dirbtinio intelekto bumas buvo vienas svarbiausių JAV akcijų rinkos variklių. Tačiau spalio 22–23 dienomis investuotojai gavo priminimą,...
Viena svarbiausių pasaulio dirbtinio intelekto bendrovių „OpenAI“ stiprina ryšius su Vidurio Europa. Spalio 23 dieną bendrovė paskelbė susitarimą su Lenkijos...
Vokietijos statybų sektorius po ilgo silpnumo laikotarpio pradeda rodyti pirmuosius atsigavimo ženklus. „Heidelberg Materials“ vadovas teigia jau matantis projektų, susijusių...
„Apple“ spalio 23 dieną pradėjo pardavinėti savo pirmą sulankstomą telefoną „iPhone Duo“ – produktą, kuriuo bendrovė įžengia į rinką, daugelį...
Dirbtinis intelektas (DI) jau ne tik rašo tekstus ar generuoja paveikslėlius. Jis analizuoja duomenis, atsako klientams, vertina kandidatus, rengia dokumentus,...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...