Finansai
Ekspertė pateikė realius pavyzdžius, kas nutinka prastai valdant finansus ir neturint plano B
Asmeninių finansų valdymas neturi būti nei sudėtingas, nei chaotiškas. Nors daugelis žmonių jaučia stresą ar neužtikrintumą, kai kalba pasisuka apie pinigus, iš tiesų pakanka kelių aiškių principų ir supratimo, kur dažniausiai slypi klaidos, kad finansinė situacija taptų valdoma ir nenuvilianti. Teisingas požiūris į pajamas, išlaidas, taupymą ir investavimą ne tik suteikia finansinį stabilumą, bet ir vidinę ramybę.
Reklama
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Sostinės regiono vadovė Laura Zelbaitė teigia, kad finansinė laisvė – tai ne tik didelis darbo užmokestis, bet ir gebėjimas tinkamai tvarkytis su pinigais. Anot jos, norint sustiprinti finansinį stuburą retkarčiais verta pasimokyti ir iš kitų žmonių patirties ar net klaidų.
„Sąmoningas požiūris į pinigus leidžia geriau suprasti savo finansines galimybes ir poreikius, skatina apgalvotai planuoti išlaidas bei investicijas, mažina spontaniškų ar neapgalvotų sprendimų riziką ir suteikia pagrindą ilgalaikei finansinei gerovei kurti. Teisingas požiūris ne tik padeda jaustis ramiau dėl kasdienių finansinių pasirinkimų, bet ir atveria kelią ambicingesniems tikslams – nuo stabilios ateities užtikrinimo iki didesnių gyvenimo svajonių įgyvendinimo“, – teigia L. Zelbaitė.
Įvardijo vieną dažniausių klaidų
Kalbėdama apie netinkamą asmeninių finansų tvarkymą ji pateikia realaus žmogaus istoriją: aukštas pareigas užėmęs vyras, turėjęs solidų atlyginimą, tačiau vėliau darbo netekęs ilgai negalėjo susirasti tokio pat lygio pozicijos. Kadangi kapitalo sukaupęs nebuvo, labai greitai pateko į sudėtingą finansinę situaciją.
„Daugelis žmonių vadovaujasi neteisinga finansine formule: iš pajamų atima išlaidas, o kas lieka – skiria taupymui. Ji skamba logiškai, tačiau praktikoje dažnai neveikia – pinigų taupymui tiesiog nebelieka. Veiksmingesnis būdas – apsukti formulę: iš pajamų atimti taupymui skirtas lėšas, o kas lieka – leisti kitoms reikmėms. Svarbu pirmiausia atsidėti taupymui, net jei tai būtų tik keli procentai nuo pajamų, o tuomet gyventi iš likusios sumos. Tokiu būdu formuojasi tvarūs finansiniai įpročiai ir kuriamas stabilus pagrindas finansinei laisvei“, – pataria finansų ekspertė.
Būtinas B planas
Jos teigimu, finansinė pagalvė yra svarbi apsauga nuo gyvenimo netikėtumų. Vis dėlto net ir solidžios santaupos gali greitai ištirpti dėl traumos ar ligos, todėl būtina turėti ne tik rezervą, bet ir „planą B“ – draudimą nuo rimtų finansinių smūgių.
„Jei jums lūžo ranka – kelios savaitės ar mėnuo ir vėl galime grįžti į darbus. Paprastas rankos lūžis be komplikacijų retai sukelia rimtų finansinių problemų. Tačiau galbūt patirsite rimtą traumą, kuri gyvenimą sutrikdys visiems metams. Pagalvokite, kaip pasikeistų jūsų finansai, jei ilgą laiką negalėtumėte dirbti? Rimta trauma ar liga gali greitai išsemti santaupas ir įklampinti į skolas“, – dėsto L. Zelbaitė.
Reklama
Draudimas gali būti įsigytas net nedidelėmis mėnesinėmis įmokomis ir veikia kaip užrakintas stalčius – pinigus paimti galima tik ypatingų įvykių atveju. Svarbiausia, kad jis apsaugo nuo rimtų finansinių smūgių.
Investavimas: pasyviai ar aktyviai?
L. Zelbaitė taip pat pabrėžia, kad investavimas – vienas pagrindinių būdų stiprinti savo finansinę ateitį. Pasak jos, sėkmingo investavimo pagrindas yra ilgalaikė strategija ir emocinis stabilumas: svarbu nepasiduoti panikai rinkos svyravimų metu ir priimti sprendimus racionaliai. Be to, spekuliuoti verta tik su tomis lėšomis, kurias galime sau leisti prarasti, nes investavimas visada susijęs su rizika.
„Mano pirmoji investicija buvo dar studijų laikais, 2013-aisiais. Ji buvo saugi, gal net per daug konservatyvi, bet jau tada supratau, kaip emocijos veikia investuotoją. Vertė kilo, krito – ir viduje nuolat atsirasdavo dilemų: „Parduoti ar laikyti? Kas, jei nukris iki nulio? O gal dar padvigubės?“ Teorija paprasta – pirk, kai krenta, parduok, kai kyla. Bet realybė, persipynusi su žmogiškų emocijų prieskoniu – kur kas painesnė. Dugną ar viršūnę galima atpažinti tik žiūrint atgal“, – pastebi finansų ekspertė.
Anot jos, pasyvus ilgalaikis investavimas – saugesnis ir patikimesnis kelias. Remiantis „MSCI All Country World Index“ duomenimis, nuo pat 1969 m. pabaigos iki 2017 m. nebuvo nė vieno 15 metų laikotarpio, kai investicijų grąža būtų buvusi neigiama. Tai reiškia, kad net jei investicijos trumpuoju laikotarpiu krenta, pavyzdžiui, per krizes, laikui bėgant jų vertė atsigauna.
„Tarp pasyvių sprendimų išsiskiria investicinis gyvybės draudimas, ypač jei juo pasinaudojama per darbdavį. Tuomet galima gauti papildomos naudos dėl taikomų mokestinių lengvatų. Tai puikus sprendimas tiems, kurie nori auginti kapitalą, bet neturi laiko ar žinių aktyviai sekti rinkas“, – dėsto bendrovės atstovė. Nt investavimas
Vis dėlto, jei norite investuoti aktyviai, svarbiausia taisyklė yra paprasta – nerizikuokite tuo, ko negalite prarasti.
„Turite 1000 eurų, kuriuos galite sau leisti prarasti? Eksperimentuokite. Tačiau jei tai yra visos jūsų santaupos, geriau rinkitės konservatyvų sprendimą“, – teigia ji.
Pataria nepamiršti pensijos
„Valstybinė pensija – tik bazė, kuri senatvėje vargiai leis gyventi visavertį gyvenimą. Norint orios senatvės, būtina kaupti papildomai. Kuo anksčiau pradėsite, tuo daugiau laiko jūsų „pinigai uždirbs pinigus“, – sako L. Zelbaitė.
Ji vėlgi pateikia realią istoriją: daugiau nei 35 metus vienoje srityje dirbusi moteris patyrė perdegimą ir nusprendė išeiti iš darbo. Beveik metus ji dar gavo nedarbo išmoką, tačiau vėliau neturėjo jokių pajamų. Dabar jai tenka gyventi iš sutuoktinio uždarbio ir laukti galimybės pasinaudoti išankstine pensija. Investavimas
„Tačiau toks sprendimas turi savo kainą – išankstinė pensija visą likusį gyvenimą bus gerokai mažesnė, nes sukaupto 35 metų stažo nepakanka. Lietuvoje veikia trijų pakopų pensijų sistema – kiekviena jų turi savų pliusų ir minusų. Nežinojimas šioje srityje gali brangiai kainuoti, todėl svarbu suprasti, ką kiekviena pakopa reiškia ir kaip gali pasitarnauti tavo ateičiai“, – dėsto pašnekovė.
Pirmoji pakopa – valstybinė sistema, kurioje dalyvauja visi dirbantieji. Išmokos priklauso nuo stažo, įmokų ir valstybės galimybių. Vis dėlto, senėjant visuomenei, vien jos nepakanka oriai pensijai. Antroji pakopa – privatus kaupimas su valstybės parama ir priežiūra. Ji turi pranašumų: lėšos paveldimos ir atskirtos nuo valstybės biudžeto. Vis dėlto jų išmokų sąlygas lemia politiniai sprendimai, tad ateitį numatyti sunku.
Trečioji pakopa ir investicinis gyvybės draudimas – lanksčiausi kaupimo sprendimai. Jie leidžia pasinaudoti mokesčių lengvatomis, ypač kaupiant per darbdavį, patiems spręsti, kiek ir kur investuoti bei sukaupti daugiau.
Galiausiai finansų ekspertė priduria, kad šiandien priimti sąmoningi sprendimai gali tapti tvirtu pagrindu rytojaus finansiniam saugumui ir laisvei. Kuo anksčiau pradedame rūpintis savo finansais, tuo daugiau galimybių turime kurti ramią ir orią ateitį, todėl verta peržiūrėti savo įpročius, pasirinkti tinkamus kaupimo bei apsaugos sprendimus ir veiksmų imtis nieko nelaukiant.
Reklama
