Lietuviškų nemineralinių produktų eksportas nesustoja augti – jau du ketvirčius iš eilės

Lietuviškos kilmės nemineralinių produktų eksportuotojai sėkmingai užbaigė 2024 metus. Tačiau dėl toliau mažėjusio mineralinių produktų eksporto ir susitraukusio reeksporto srauto bendras šalies eksportas 2024 m. ketvirtą ketvirtį sumažėjo. Žvelgiant į šių metų perspektyvą, tikėtina, kad sparčiau atsigaunant užsienio paklausai ir rinkos dalims, prekių eksportas turėtų augti. Visgi, augant prekybos karų su JAV rizikai, didėja rizika bent iš dalies prarasti prieigą prie JAV rinkos, į kurią 2024 m. keliavo beveik 7 proc. lietuviškos kilmės eksporto.

Reklama

Komentuoja Kasparas Vasiliauskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Bendras Lietuvos eksportas 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, susitraukė 8,5 proc. Didžiausią neigiamą įtaką eksporto raidai turėjo visus metus mažėjęs reeksportas ir jau antrą ketvirtį iš eilės traukęsis mineralinių produktų eksportas. Tik sparčiai toliau atsigaunąs lietuviškos kilmės nemineralinių produktų eksportas neleido bendram eksportui dar labiau sumažėti

Atsigaunant pramonei nemineralinių lietuviškos kilmės produktų eksportas auga jau antrą ketvirtį iš eilės. 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį metinis prieaugis sudarė 4,5 proc. Kaip ir ankstesnį ketvirtį, daugiausia prie augimo prisidėjo didėjantis chemijos pramonės produktų ir plastikų eksportas. Stabilizavusios gamtinių dujų kainos ir atlaisvintos sankcijos nulėmė atitinkamai azoto ir fosforo trąšų eksporto atsigavimą. Dėl sutrikusių jūrinių transporto srautų Raudonojoje jūroje ir sumažėjusio importo iš Azijos didėjo polietilentereftalato (PET) gaminių kaina ir paklausa Europoje – tai atitinkamai lėmė Lietuvos PET gamintojų eksporto augimą. Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, toliau augo inžinerinės pramonės produktų: elektronikos įrangos, jų dalių ir reikmenų eksportas.

Šiemet lietuviškos kilmės produktų eksportas turėtų toliau augti atsigaunant užsienio paklausai. Pramonės gamybos pajėgumų panaudojimo lygis šiuo metu yra žemesnis už istorinį vidurkį, o Lietuvos įmonių lūkesčiai dėl eksporto gamybos raidos pastaraisiais mėnesiais darosi. Konkurencingumo praradimo požymių šiuo metu taip pat nematyti – eksporto rinkos dalys ir toliau yra neprarastos. Tad, atsigaunant užsienio paklausai, Lietuvos įmonių gamyba ir atitinkamai eksportas turėtų didėti. Vilties dėl augimo taip pat suteikia mineralinių produktų eksportas, kurio lygis šiuo metu yra reikšmingai sumažėjęs.

Vis dėlto, augant prekybos karų su JAV rizikai, didėja neapibrėžtumas ir atitinkamai rizika bent iš dalies prarasti prieigą prie JAV rinkos. 2024 m. JAV buvo penkta pagal svarbą lietuviškos kilmės eksporto rinka. Į JAV daugiausia buvo eksportuojama įvairių naftos, chemijos ir medienos pramonės produktų, kurių diversifikacijos lygis buvo santykinai žemas. Kitaip tariant, reikšminga dalis į JAV eksportuojamų prekių buvo nišinės. Tad, atsirandant prekybos su JAV trikdžių, Lietuvos eksportuotojai neabejotinai patirtų reikšmingų tiesioginių nuostolių. Tikėtina, kad Lietuvos eksportuotojai neišvengtų ir platesnio masto netiesioginių nuostolių per prekybos partnerius (Vokietija, Jungtinę Karalystę ir t.t.), kuriems yra tiekiamos tarpinio vartojimo prekės ir kurių prekybos ryšiai su JAV yra dar stipresni.

Reeksporto metinis susitraukimas 2024 m. ketvirtą ketvirtį sudarė 15,1 proc. Jį neigiamai veikė toliau traukęsis tranzitinių prekių išvežimas į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis dėl taikomų apribojimų.

Visgi, šiuo metu prekybos ir reeksporto su NVS šalimis apimtys yra žemiausiame istoriniame lygyje nuo duomenų skelbimo pradžios. Mąžtanti prekyba su NVS lemia mažėjančią reeksporto reikšmę visame eksporte. Tuo tarpu reeksportas į kitas šalis pastaraisiais metais išliko beveik nepakitęs. Tad tikėtina, kad ateityje mąžtantis reeksportas į NVS šalis turės vis mažesnį poveikį reeksportui ir atitinkamai bendram eksportui.

Neigiama buvo ir Lietuvos importo, kuris 2024 m. ketvirtą ketvirtį sumažėjo 4,6 proc., raida. Importui didžiausią neigiamą įtaką darė sumažėjęs mineralinių produktų importas dėl šių produktų sumažėjusio perdirbimo poreikio eksportui. Teigiamą poveikį turėjo augęs tarpinių vartojimo prekių importas, kurį galima sieti su atsigaunančia pramone.

Tikėtina, kad ateityje prekių importas atsities stabilizuojantis mineralinių produktų gamybai ir toliau atsigaunant pramonei.

Plačiau: https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuviskos-kilmes-nemineraliniu-produktu-eksportas-auga-jau-du-ketvircius-is-eiles