„Luminor“: infliacijos dalgis pjauna Lietuvos augimą

Visi neigiami faktoriai, buvę anksčiau, ir dar keletas naujų – tokioje aplinkoje „Luminor“ publikuoja naujausią Baltijos šalių ir pasaulio ekonomikos apžvalgą. Suirutė globalioje naftos rinkoje dėl tebesitęsiančios Hormuzo sąsiaurio blokados, brangstanti elektra ir gamtinės dujos, Europos centrinio banko sprendimas padidinti bazines palūkanų normas, galop – dažnėjančios kalbos apie galimą valstybių skolų krizę. Nuo kalno besiridendama infliacijos sniego gniūžtė grasina sustabdyti pasaulio ekonomikos lokomotyvą, tačiau Lietuvoje vakarėlis tęsiasi – vartojimo vėtra siaučia, o pinigai vis nesibaigia. Triukšmingoje fiestoje retas išgirsta fone galandamą infliacijos dalgį.

Reklama

„Reikia pinigų? Pinigų yra!” Antrosios pensijų pakopos pinigai, rekordinės ES lėšos, gerokai išaugusios išlaidos gynybai bei aktyvus kreditavimas – ypač būsto paskolų – Lietuvos ekonomiką įsuko ne juokais. Nepaisant nepalankios globalios aplinkos, šiemet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks įspūdingus 3,2 proc. Tačiau jau kitąmet BVP augimas sulėtės iki 2.0 procentų, o 2028 metais – sieks vos 1,5 proc. Kelis metus buvusi Baltijos šalių augimo lyderė, Lietuva kitąmet ir 2028 metais atsidurs uodegoje, o sparčiausio augimo estafetę perims Estija.

„Luminor“ ekonomistai blogina anksčiau skelbtą 2026, 2027 ir 2028 metų Lietuvos BVP augimo prognozę – iš esmės, dėl sparčiai kylančios infliacijos, kurios rodiklis šiais metais Lietuvoje šoktels iki 5,5 proc. (ankstesnė prognozė -5,0 proc.), o kitais metais – iki 4,5 proc. (ankstesnė prognozė – 3,0 proc.).

„Karinė operacija Irane tęsiasi jau pusmetį, energijos išteklių rinkose vyraujantis neapibrėžtumas įgauna krizės pavidalą, naftos kainos laikosi ties psichologiškai labai svarbia 100 dolerių riba, artėja energijai imlus žiemos sezonas, todėl nieko keisto, kad energijos išteklių kainų augimas tampa svarbiausiu šių metų infliacijos rodiklio ingredientu. Europai belieka viltis, kad ši žiema bus šilta, nes kitu atveju galimas dar didesnis energijos kainų šuolis. Mes pabloginome infliacijos prognozę ir, turiu pasakyti, kad situacija gali būti dar prastesnė – kylanti infliacijos įtampa gali tiesiog išmušti tebesitęsiančio vartojimo vakarėlio saugiklius“, – sako „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Kainos ir atlyginimai

„Luminor“ ekspertai pažymi, kad šių metų 5,5 proc. infliacijos krepšelio struktūroje energetinių prekių brangimas sudarys net 2,4 proc. punktus ir aiškiai pirmaus pagal svorį. Brangstantys energijos ištekliai kloja naujus kainos sluoksnius ir kitose prekių grupėse, todėl, net jei energijos rinkos normalizuosis, kitąmet infliacija Lietuvoje išliks aukšta ir sieks 4,5 proc.

Energetika tapo reikšmingiausiu infliacijos katalizatoriumi ir visoje Europoje, kurios šalių ekonomika toli gražu neblizga savo augimu. Tuo keisčiau atrodo ką tik priimtas ECB sprendimas didinti bazines palūkanų normas – papildomas apynasris augimui, kai Europos šalys išgyvena konkurencingumo krizę dėl itin agresyvios Kinijos eksporto plėtros aukštos pridėtinės vertės rinkos segmentuose.

„Nors Kinija turi labai didelių problemų vidaus rinkoje dėl sumažėjusio vartojimo ir tebesitęsiančios nekilnojamojo turto rinkos krizės, ji itin sėkmingai užkariauja eksporto rinkas remdamasi ne tik valstybės pagalba, bet ir masyviu technologiniu industrijų perginklavimu. Kinija pernai pagamino daugiau nei 350 tūkstančių pramoninių robotų – dukart daugiau nei Europa ir JAV sudėjus kartu. Nieko keisto, kad technologijoms imlios gamybos šakos demonstruoja įspūdinga augimą. Pavyzdžiui, Kinija jau 2023 metais tapo didžiausiu automobilių eksportuotoju pasaulyje ir atotrūkis nuo Europos, Japonijos ir JAV nuo tol tik auga. Pasaulis žengia į išmaniųjų robotų ir dirbtinio intelekto ekonomiką ir Lietuvai bei visai ES reikia kuo greičiau apsispręsti, kaip ji ketina šiame procese dalyvauti jei nori išlikti konkurencinga“, – pažymėjo Ž.Mauricas.

Pasak jo, Europos Sąjungoje nuosekliai augęs dirbančiųjų IT sektoriuje skaičius pernai jau pradėjo mažėti, o Lietuvoje aiškiai matoma tendencija, kad IT ir telekomunikacijų sektoriuje jaunų specialistų (iki 35 metų amžiaus) skaičius nuosaikiai mažėja nuo 2023 metų. Šiuos pokyčius lemia tiek didėjanti konkurencija, tiek dirbtinio intelekto proveržis.

„Kita vertus, daugelyje kitų ekonomikos sričių Lietuvoje, darbuotojams didžiausią konkurenciją sudaro ne tiek dirbtinis intelektas, kiek nuosekliai auganti imigrantų darbo jėga. Augant ekonomikai, Lietuvos piliečių užimtų darbo vietų skaičius išlieka stabilus ir sudaro apie 1,3 milijono, tačiau darbuotojų imigrantų dalis pastarąjį penkmetį reik6mingai augo ir šiuo metu Lietuvoje yra apie 170 tūkst. dirbančių užsienio piliečių. Užsieniečiai svariai prisideda prie šalies ekonominio augimo, tačiau Lietuvai reikėtų daugiau dėmesio skirti sumanios ir tvarios migracijos politikos formavimui, nes kai kurių kitų Europos šalių pavyzdžiai nėra įkvepiantys“, – pažymėjo ekspertas.

„Luminor“ pažymi, kad infliacija toliau didina spaudimą darbo užmokesčiui, todėl struktūrinius pokyčius darbo rinkoje lemia ir darbdavių siekis ieškoti pigesnių alternatyvų. Prognozuojama, kad Lietuvoje darbo užmokestis šiemet augs 9 proc., kitąmet – septyniais.

Didelė pinigų pasiūla toliau pučia ir nekilnojamojo turto burbulą. Būsto kainos auga dviženkliu greičiu, o metų pradžioje šiek tiek stabtelėjęs būsto paskolų srautas šiuo metu vėl viršija rekordus – per mėnesį Lietuvoje išduodama maždaug 330 mln. eurų vertės būsto paskolų.

Viešieji finansai

„Luminor“ jau anksčiau prognozavo, kad Lietuvos Vyriausybė 2028 metais turės rimtų iššūkių, siekdama užtikrinti viešųjų finansų tvarumą. Prognozuojama, kad atotrūkis tarp valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų didės, o 2028 metais – sulėtėjus augimui ir infliacijos tempui – deficitas gali šoktelėti net iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Atitinkamai, gerokai išaugs spaudimas didinti mokesčius ir/arba mažinti valdžios sektoriaus išlaidas, tad Lietuva gali pakartoti 2023-2025 metų Estijos scenarijų. Auganti Lietuvos valstybės skola politikos formuotojams ateityje suteiks vis mažiau fiskalinio lankstumo.

Tokiame fone tebesitęsia karštos diskusijos dėl prastėjančios Lietuvos demografinės situacijos. Ką tik paviešintas masyvus pasiūlymų paketas, vertinamas maždaug 770 mln. eurų.

„Valdžia naudojasi proga susirinkti taškų iš įvairių visuomenės grupių, todėl pakete yra ir gerų, ir ne tokių gerų pasiūlymų. Aš jau esu sakęs, kad sprendžiant šią problemą veikia tiesioginio skatinimo priemonės, todėl pritarčiau siūlymams didinti vaiko priežiūros išmokas, didinti ligos išmokas sergant vaikui ir suteikti didesnes pensijų garantijas auginant vaikus. Tuo tarpu pasiūlymai suteikti nemokamą maitinimą mokyklose, finansuoti pasirengimo mokyklai krepšelį, gerinti būsto prieinamumą ar skatinti reemigraciją į Lietuvą bus netaiklūs ir apčiuopiamos naudos sprendžiant demografijos krizę neatneš“, – prognozuoja Ž.Mauricas.

Pasaulio ekonomika

„Ne kartą stebėdavomės Lietuvos ar Baltijos šalių ūkių atsparumu geopolitinėms audroms, tačiau panašu, kad prie visiško neapibrėžtumo prisitaiko ir globalus ūkis. Tebevykstant karui Ukrainoje ir tebesitęsiant neapibrėžtai situacijai Hormuzo sąsiauryje šiemet pasaulio ekonomika turėtų augti padoriais 3 procentais, tačiau 2027 metų ekonomikos padangę gali pritemdyti infliacijos ir palūkanų normų šokas. Tarp baimės ir susižavėjimo dirbtinio intelekto proveržiu besiblaškančiam pasauliui, atrodo, nė motais energijos išteklių kainos, astronominė 40 trilijonų dolerių JAV skola ar iki mažiau nei 5 procentų sumažėsiantis Kinijos ūkio augimas – viską kompensuoja drąsaus naujo pasaulio, kuriame visas problemas sprendžia mašinos, idėja. Tačiau laimė yra skirtumas tarp lūkesčių ir realybės – jei realybė pasirodys ne tokia šviesi, kokie buvo lūkesčiai – galime panirti į gilesnį sąstingio laikotarpį“, – sako Ž.Mauricas.

Jau minėta paradoksali situacija Kinijoje – milžiniškas prekybos pertekliaus augimas sutampa su problemine situacija šalies viduje. Gali būti, kad jau šiuo metu Kinijos BVP augimas neviršija 4 procentų ir kyla rimtų klausimų, ar šaliai pavyks sustabdyti ekonomikos lėtėjimą artimiausioje ateityje. Tuo tarpu didžiausia pasaulio rinka – Indija – balansuodama tarp Rytų ir Vakarų interesų sugeba išlaikyti pakankamą ūkio plėtros spartą ir jos BVP metinis augimas turėtų viršyti 6 procentus.

Jau tapo klasika, kad Europa prie pokyčių ir audrų prisitaiko sunkiau. Europos Sąjungos ekonomika turėtų išspausti vieną kitą procentą augimo 2027-2028 metais, tačiau, jei energinių prekių kainų krizė užsitęs – augimas gali nesiekti ir vieno procento. Dabartiniai įvykiai dar kartą parodė, kad Europa, nepaisant pastangų, vis dar išlieka priklausoma nuo išorės energijos išteklių ir pažeidžiama dėl lėtų jos šalių ekonomikų transformacijos procesų. Netvaru, kai didžiosioms Europos ekonomikoms belieka kliautis, kad artėjanti žiema bus šilta.

Jau minėta, kad kol kas Europoje ryškiai išsiskiria tik energinių prekių kainų šuolis, tačiau, jei situacija nesikeis ilgesnį laiką, infliaciniai procesai netruks išjudinti ir kitų gyvybiškai svarbių prekių kainas, kas gali paskatinti infliacinę griūtį visoje Europoje.

Lietuva: Makroekonominių rodiklių prognozės

Apie „Luminor“

„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. Kaip ir mūsų namų rinkos – Estija, Latvija ir Lietuva – mes esame jauni, dinamiški ir žvelgiantys į ateitį.