Paskelbta
2 metai prieš-
Dabartiniais Europos Komisijos duomenimis, tvarių finansinių produktų populiarumas sparčiai auga – prie tvarumo projektų jungiasi vis daugiau bendrovių, draugiški aplinkai sprendimai tampa svarbesni investuotojams. Nors dar nemaža dalis vartotojų nėra susipažinę su žaliųjų finansinių priemonių principais, tvarumo temai tampant vis aktualesne, galima prognozuoti, kad žaliųjų investicijų ateitis Europoje nulemta iš anksto. Su tvarumu susijusios finansinės priemonės ateityje atidurs tarp paklausiausių.
Ką reiškia tvarus, žaliasis investavimas?
Apie žaliąsias ir tvarias investicijas kalbama jau ne vieną dešimtmetį. Nepaisant to, daugelis iki šiol svarsto, ar egzistuoja šioms sąvokoms universalus paaiškinimas ir kuo skiriasi įprastas investavimas nuo tvaraus.
Visuotinai priimta manyti, kad tvarūs finansiniai produktai prisideda prie socialinių bei aplinkosauginių veiksnių, o žalieji finansiniai produktai kuriami prisidedant prie žaliųjų projektų. Pagrindinis skirtumas – tvarūs finansiniai produktai, priešingai nuo įprastų, kokiu nors būdu prisideda prie tvarumo iniciatyvų.
Rinkoje pastebima, kad šiuo metu populiariausios žaliosios investavimo priemonės yra investiciniai fondai ir fiksuotų pajamų produktai. Jiems galima priskirti ir prie aplinkai draugiškų projektų prisidedančias taupymo sąskaitas, pensijų fondus, orientuotus į tvarumą apibrėžiančią ESG (angl. Environment, Social, Governance) sritį, taip pat fiksuotus pajamų fondus ir pan.
Verta pabrėžti, kad su fiksuotais pajamų produktais daugiausiai susijusios žaliosios obligacijos. Prie klimato kaitos mažinimo iniciatyvų prisidedančios tarptautinės organizacijos „Climate Bonds Initiative“ duomenimis, 2022 m. pasaulyje žaliųjų obligacijų emisija sudarė apie 1 trilijoną JAV dolerių ir šis skaičius iki 2025 m. turėtų išaugti iki 5 trilijonų JAV dolerių.
Tvarios priemonės – taip pat pelningos
Pasitaiko išankstinių įsitikinimų, kad tvarios finansinės priemonės prisideda prie poveikio aplinkai mažinimo, suteikia moralinio pasitenkinimo, tačiau neneša tokios grąžos, kokią gali suteikti įprastos investavimo priemonės. Iš tiesų, tvarumo ir pelno siekis investuojant yra tarpusavyje suderinami dalykai. Tvarūs produktai reikšmingai nesiskiria nuo įprastinių, todėl investuotojai, kuriems rūpi tvarumas, gali tikėtis vienodai gerų rezultatų, jeigu laikosi tinkamos investavimo strategijos, atsižvelgia į savo tikslus ir nebijo rizikuoti.
Tvarios investicijos galbūt gali atnešti mažesnę nominalią grąžą, tačiau jų rizika mažesnė, todėl pagal riziką pakoreguota faktinė grąža vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu tikėtina bus didesnė. Vis svarbiau suprasti tai, kad tvarumas gali būti tam tikra rizikos valdymo garantija – kai įmonė strategiškai mąsto ir veikia, ilgainiui, gali suvaldyti ir kylančias rizikas.
Tai reiškia, kad investuodami į tvarias priemones vartotojai gauna ne tik finansinę grąžą, bet ir kitas naudas – gali prisidėti prie ilgalaikių tvarumo tikslų įgyvendinimo, švaresnės ir aplinkai draugiškesnės visuomenės kūrimo.
Svarbiausia – laikytis strategijos
Tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems investuotojams pagrindinė užduotis prieš investuojant turėtų būti savo investavimo tikslų ir toleruojamos rizikos įsivertinimas. Svarbu suprasti, kad lėšų kaupimas ateičiai yra ilgalaikis procesas, todėl svarbiausia laikytis apdairios ir iš anksto suplanuotos strategijos, o nežinant, nuo ko pradėti, kreiptis ir pasikliauti šios srities profesionalais.
Prieš renkantis šiek tiek rizikingesnius investavimo būdus, pavyzdžiui, investuojant į akcijas, visada rekomenduojama susikurti finansinį saugumo rezervą mažos rizikos taupymo produkte, pavyzdžiui, taupomojoje sąskaitoje, įvairiems nenumatytiems gyvenimo atvejams. Reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir finansine atsarga nenumatytiems gyvenimo atvejams – ji turėtų būti bent 3–6 mėnesio išlaidų dydžio.
„Citadele“ stiprina savo pozicijas Baltijos šalyse – šiemet suteikė 765 mln. eurų naujų paskolų
Kaip euro zonos ekonomikai sekasi atlaikyti tarifų spaudimą?
Moderni lyderystė: tarp dirbtinio intelekto ir žmogiškumo
Vasaros sezono įtaka kainoms ir vartojimui: kaip keisis gyventojų finansinė padėtis?
Karjera šiuolaikinėje darbo rinkoje: drąsūs pasirinkimai jaunimui kintančiame pasaulyje
„Citadele“ bankas Baltijos šalių įmonėms skirs iki 138 mln. vertės lengvatinių paskolų
Moterų verslumas – vis dar neišnaudota galimybė Lietuvoje: įsitraukimą stabdo ir stereotipai
„Citadele“ bankas stipriai pradėjo 2025 metus: augantis finansavimas ir skaitmeninės paslaugos
Neapibrėžtumo laikais – Baltijos šalių atsparumo pamokos

Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis,...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai...
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir...