Neapibrėžtumo laikais – Baltijos šalių atsparumo pamokos

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė

Reklama

Šiandienos pasaulis, kupinas geopolitinių įtampų ir ekonominio neapibrėžtumo, gali priminti sūpynes tarp realybės, lūkesčių, rizikų ir nežinios dėl ateities. Vis dėlto, kaip ir gamta, ekonomika vystosi cikliškai. Per pastaruosius dešimtmečius ne kartą neapibrėžtumą patyrusios Baltijos šalys įrodė, kad tvirtas ekonominis atsparumas gali padėti įveikti ne vieną iššūkį.

Nuo nepriklausomybės atgavimo Baltijos šalys išgyveno ne vieną struktūrinį, ekonominį bei geopolitinį sukrėtimą. Nepaisant iššūkių, jos ne tik išliko, bet ir augo. Net ir pastaraisiais metais, susidūrusios su pandemijos padariniais, tiekimo grandinių trikdžiais, infliacijos šuoliais dėl energijos krizės ir maisto kainų infliacijos bei nuolatine agresoriaus kaimynyste, Baltijos šalys išlaikė tvirtą proveržio kryptį. Tvarumas yra atsparumas

Baltijos regiono valstybių ekonomikos yra vis arčiau viena kitos. Lietuva ir toliau lieka stipriausia Baltijos regiono ekonomika, tačiau pastaruoju metu kiek sumažėjo pramonės bei vartotojų pasitikėjimo lygis. Latvijoje ekonominė situacija laipsniškai stiprėja, prie ko labiausiai prisideda atsigaunanti gyventojų perkamoji galia bei augantis vartojimas. Estija, tuo tarpu, šiuo metu demonstruoja ryškiausią ekonomikos augimo tempą tarp visų Baltijos valstybių. Tikėtina, kad artimiausiu metu matysime nuosaikų augimą.

Svarbus pasiekimas – reikšmingas infliacijos mažėjimas: nuo beveik 20 proc., kuriuos lėmė pandemijos pasekmės ir globalūs kainų šokai, iki 2 – 3 proc. pernai. Tokia stabilizacija gali paskatinti centrinius bankus mažinti palūkanų normas, taip atveriant daugiau erdvės investicijoms ir vartojimui. Kaip aistros tarptautinėje arenoje veikia Lietuvą?

Darbo rinka taip pat išliko tvirta. Užimtumo rodikliai viršijo ES vidurkį, o atlyginimų augimas, nors ir lėtesnis, vis tiek lenkia infliaciją ir siekia 5 – 6,5 proc. Euro zonos ekonomikos kontekste, kur metinis BVP augimas siekė vos 0,7 proc., tai – gana solidus rezultatas. Lietuvių emocinis atsparumas gerokai prastesnis nei Europoje

Nepaisant neapibrėžtumo, investuotojų susidomėjimas Baltijos šalimis neišblėso. Kaip ir kitur Europoje, investuotojai išlieka atsargūs, tačiau jų dėmesys regionui nedingo. Baltijos šalys vis dar traukia užsienio kapitalą – tai liudija tiek stabilios investicijų apimtys, tiek įvykę susijungimų ir įsigijimų sandoriai.

Vietinių investuotojų aktyvumą didina palūkanų normų stabilizavimas bei išaugęs finansų prieinamumas. Tai atsispindi ir skaičiuose: pernai Baltijos šalių susijungimų ir įsigijimų (angl., Mergers and Acquisitions, M&A) rinkoje įvykdyti 58 proc. visų Baltijos šalių M&A sandorių, kurie sudarė 51 proc. visos sandorio vertės (iš viso 231 sandoris, kurio vertė 2,1 mlrd. eurų). Tokie skaičiai įrodo – regionas patrauklus ne tik savo augimo potencialu, bet ir kapitalo rinkos gyvybingumu. „Invaldos INVL“ dukterinės bendrovės „INVL Asset Management“ įsteigtas alternatyvių investicijų fondas pritraukė 5,5 mln. eurų

Istorinis atsparumas – dar viena svarbi Baltijos šalių savybė. Nuo ginkluoto pasipriešinimo pokariu iki dainuojančios revoliucijos – mūsų žmonės ne kartą įrodė, kad geba veikti vieningai ir kartu įveikti net sunkiausius momentus. Šis gebėjimas išlaikyti ramybę, priimti racionalius sprendimus ir bendradarbiauti sudėtingomis aplinkybėmis buvo pabrėžtas ir neseniai vykusioje Baltijos saugumo konferencijoje Rygoje.

Nepaisant iššūkių, turime nepamiršti žvelgti į ateitį. Privalome išsaugoti optimizmą ir viziją, žinodami, jog sunkumai praeina, o mūsų regioną stiprina tiek ekonominė partnerystė, tiek investicinis patrauklumas. Baltijos šalių istorija ir dabartis rodo: net ir neužtikrintumo laikais galime išlikti tvirti. Ir tai – geriausia žinia visiems, kurie tiki šio regiono potencialu.

Subalansuotą 2019 m. ekonomikos augimą keičia išskirtinio neapibrėžtumo aplinka