Paskelbta
5 metai prieš-
„Sodra“ pradėjo mokėti ligos išmokas gyventojams, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino. Iki Velykų „Sodra“ išmokėjo ligos išmokas maždaug 30 tūkst. gavėjų (beveik pusei) ir toliau jas nuosekliai mokės nevėluodama.
Ligos išmokos skirto susirgus, prireikus saviizoliuotis ar prižiūrint vaikus, kai jų ugdymo įstaigos uždarytos dėl karantino, taip pat prižiūrint asmenis su negalia ir pensinį amžių sulaukusius asmenis, kuriems iki karantino nestacionarių socialinių paslaugų įstaigose (dienos centruose) buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa.
Tuos, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti kovą ir kurie turi teisę gauti išmoką, ligos išmokos turėtų pasiekti iki balandžio pabaigos, o išmokos laikas priklauso ir nuo to, kada ir kokiam laikotarpiui nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas ir ar gauti visi reikalingi duomenys bei dokumentai.
„Pastebime, kad yra gyventojų, kuriems išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau jie „Sodrai“ nėra pateikę prašymo ligos išmokai gauti. Tad raginame per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojams www.sodra.lt/gyventojui pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą. Be prašymo ligos išmoka negali būti skiriama. Jeigu prašymą pateikėte seniau, prašome patikrinti, ar nurodytas teisingas sąskaitos numeris.
Išmokos paskiriamos ir išmokamos per 17 darbo dienų pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir gavus visus reikiamus ligos išmokai skirti dokumentus bei duomenis arba, jeigu pažymėjimas buvo pratęstas, per 17 darbo dienų pasibaigus 14 dienų nedarbingumo periodui, jei yra gauti visi reikiami dokumentai ir duomenys“, – sako „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.
Išmokų dydžiai
„Sodros“ duomenimis, iš viso kovo mėnesį dėl epideminės situacijos išduoti 125 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Iš jų 22 tūkst. išduoti gyventojui susirgus ir apie 103 tūkst. prižiūrėti vaikus, kurių mokyklos uždarytos dėl karantino. Tiesa, išmokų gavėjų yra mažiau, nes į šį skaičių patenka ir pratęsti nedarbingumo pažymėjimai, tad skaičiuojam, kad išmokų gavėjų yra apie 70 tūkst.
Ligos išmoka susirgus sudaro 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio – ją nuo trečios nedarbingumo dienos moka „Sodra“, o už pirmas dvi dienas – darbdavys.
Ligos išmoką prižiūrint vaikus, kai ugdymo įstaiga uždaryta dėl karantino, arba asmenis su negalia ir pensinį amžių sukakusius asmenis, kuriems iki karantino nestacionarių socialinių paslaugų įstaigose (dienos centruose) buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, nuo pirmos dienos moka „Sodra“ ir išmoka sudaro 65,94 proc. gavėjo kompensuojamųjų darbo užmokesčio.
Minimali išmoka sergant siekia 7,43 eurus, o maksimali 79,22 eurus už darbo dieną. Slaugant šeimos narį maksimali išmoka negali viršyti 84,17 eurų už darbo dieną.
Skaičiuojama, kad vidutinė ligos išmoka sudaro apie 30 eurų už darbo dieną. Tad, pavyzdžiui, jeigu gyventojui nedarbingumo pažymėjimas kovą buvo išduotas dviem savaitėms, išmoka skiriama už dešimt darbo dienų ir sudarytų 300 eurų. Nuo išmokos taip pat atskaitomas 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD įmoka, tad gyventoją pasieks šiek tiek mažesnė suma.
Naudinga žinoti: kaip apskaičiuojamas pensijos dydis ir kas lemia jos padidėjimą
„Sodra“ išsiuntė pranešimus apie pensijų kaupimą – pasitikrinkite savo paskyrą dabar
„Sodros“ išmokų pokyčiai 2025-aisiais: nauji dydžiai, kurie gali pakeisti jūsų finansus
Priminimas savarankiškai dirbantiems: įmokos „Sodrai“ turi būti apskaičiuotos pagal apmokestinamąsias pajamas
Gydytojas griauna mitus apie papildų vartojimą: įvardijo, kokiais atvejais jie tampa žalingi
Valstybės valdomų įmonių strateginių tikslų įgyvendinimas sulėtėjo
Vilniaus savivaldybės valdomų įmonių indėlis į miesto biudžetą sumenko
Kaip pandemijos metu kūrėsi ir klestėjo Lietuvos transporto ir logistikos startuoliai?
Elektroninės notarų paslaugos skinasi kelią į platesnę auditoriją
Transporto ir logistikos paslaugų grupė GBY Group pristato naują prekių ženklo vizualinį identitetą. Pokytis žymi ne tik šiemet minimą 30-ąjį...
Kibernetiniai sukčiai nuolat ieško naujų būdų, kaip išvilioti asmeninius duomenis, o viena iš efektyviausių priemonių nuo to apsisaugoti – dviejų...
Prasidėjus šiltajam sezonui vis daugiau žmonių leidžiasi į trumpas ar ilgesnes išvykas po Lietuvą – nuo poilsio pajūryje iki savaitgalio...
Elektrinius paspirtukus ar dviračius šiandien turi kone kiekviena šeima. Tačiau kartu su jų populiarumu auga ir pavojai – vien per...
Tobulėjant sukčiams, tenka skirti vis daugiau laiko ir pastangų, kad atskirtume kenksmingus laiškus, skambučius ar žinutes nuo realiai egzistuojančių žmonių...
Nors Lietuvos darbo rinkoje šiuo metu dominuoja Y kartos, gimusių 1981–1996 m., darbuotojai, vyresnių kartų – demografinio sprogimo (gimę 1946–1964...