„Michelin“ restoraną savo darbais papuošęs fotografas D. Ščiuka: buvau vienas pirmųjų lojalių lankytojų

Žinomas fotografas ir „Samsung“ ambasadorius Lietuvoje Dainius Ščiuka gali pasidžiaugti daugybe pasiekimų savo srityje. Vienas jų – fotografijos darbai puošiantys neseniai „Michelin“ žvaigždę gavusio „Demo restorano“ erdvę.

Prie kompiuterio praleidžia visą darbo dieną

D. Ščiuka pasakoja, kad darbas prie kompiuterio užima didelę dalį jo dienos. Paprastai jis prie jo praleidžia apie 6-8 val., todėl norėdamas, kad darbas vyktų kuo našiau – didelį dėmesį jis skiria kokybiškam monitoriui.

„Kiekvienam vizualios profesijos atstovui monitorius yra viena iš būtiniausių investicijų. Žinau, kad investavęs į kokybišką ekraną galėsiu negalvoti apie tai gerus penkis metus ar net daugiau, todėl monitorių renkuosi labai atsakingai. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos pats atkreipiu dėmesį rinkdamasis šį įrenginį: tikslus spalvų atvaizdavimas, didelė raiška, detalės ir didelis ekranas. Dėl didelio ekrano darbas vyksta daug patogiau, ne taip pavargsta akys“, – sako žinomas fotografas.

Svarbu – kokybiška raiška, galimybė prijungti įvairius įrenginius

Dar viena svarbi savybė, kurią privalo turėti monitorius – įrenginys turi turėti galimybę būti kalibruojamas – jo spalvos turėtų būti pritaikomos spaudai.

„Ši funkcija man yra būtina, nes savo fotografijas aš dažnai spausdinu, dėl to turi būti tikslus spalvų atkūrimas. Taip pat ir 4K arba 5K raiška – ji leidžia matyti smulkias detales ir dirbti su didelės raiškos vaizdais nesumažinant jų kokybės. Labai svarbu, kad monitorius tiksliai atvaizduotų spalvas, todėl patarčiau rinktis tokius, kurie palaiko plačiausią spalvų spektrą“, – pasakoja D. Ščiuka.

Būtent šiomis savybėmis: vaizdo kokybe ir detalesne grafika pasižymi „Samsung“ 1440p (Quad HD) ir 4K (Ultra HD) monitoriai.

Dirbdamas fotografas dažniausiai naudoja 27 colių ekraną – tokios įstrižainės ekranas jam atrodo pats optimaliausias. Rinkdamasis monitorių D. Ščiuka taip pat atsižvelgia ir į IPS (In-Plane Switching) paneles. Anot jo, lyginant su kitų tipų panelėmis šios užtikrina geresnį spalvų atvaizdavimą ir platesnius matymo kampus. Be to, tam, kad darbas vyktų kuo našiau ir būtų lengva prie monitoriaus prijungti įvairius įrenginius, jis privalo turėti įvairias jungtis: USB-C, HDMI ir „DisplayPort“.

Nors fotografijai ir dizainui ne visada būtina aukštas atnaujinimo dažnis (refresh rate) bei greitas atsako laikas (response time) ar ryškumą ir kontrastą užtikrinantis didelis šviesumas (nuo 300-400 nitų), anot D. Ščiukos, šios funkcijos gali būti naudingos dirbant su filmuota vaizdo medžiaga ar animacija, todėl tiems, kam šios sritys aktualios – jis pataria dėmesį atkreipti į išvardintas funkcijas.

Fotografijos puošia „Michelin“ žvaigždę gavusio restorano erdvę

Visai neseniai restoranas, kurį puošia D. Ščiukos darbai sulaukė ilgai laukto pripažinimo ir buvo įvertintas „Michelin“ žvaigžde. Fotografas džiaugiasi, kad mėgstama jo vieta sulaukė tokio dėmesio, o jo darbus – galėjo apžiūrėti restorane apsilankę „Michelin“ vertintojai.

„Būdamas Vilniaus naujoku vis ieškodavau patogios vietos dirbti, socializuotis, tad šalia mano namų atsidarius tuomet dar „Demolofto“ kavinei, ten žygiuodavau kiekvieną dieną. Tapau vienu pirmųjų jų lojalių lankytojų. Mačiau daug gražaus, tačiau iššūkių kupino darbo virtuvėje, didelio komandos noro turėti jaukius, bendruomeniškus namus ir siekio, kad ši vieta turėtų gilesnį konceptą“, – pasakoja jis.

Užgimus draugystei su viena iš „Demo“ įkūrėjų Dalia Mauricaite-Kalinauskiene, ji D. Ščiukai pristatė kaimynų portretų konceptą ir pakvietė jame nusifotografuoti. Kaip sako jis pats, taip labai greitai jis tapo oficialiu Ševčenkos gatvės kaimynų bendruomenės nariu.

„Demo restorane“ mano fotografijos kabo ne tik ant sienų. Viena fotografija yra integruota į interjerą, kaip baldo dalis. Tai pat fotografavau dalį kaimynų, kurių portretai iškabinti restorano erdvėje. Ši idėja gimė iš komandos noro kurti bendruomeniškumą. Vėliau pats ėmiausi šio projekto. Tokių fotosesijų principas buvo paprastas: kaimynai visą dieną lankėsi mano studijoje ir fotografavosi. Taip turėjome galimybę susipažinti ir įsikaimyninti“, – sako menininkas ir priduria, kad šio ciklo nuotraukų restorane nepastebėti – neįmanoma.