Seimo Audito ir Europos reikalų komitetai: ES politinėje darbotvarkėje – būtini pokyčiai ir pažanga migracijos ir prieglobsčio sistemoje

Rugsėjo 29 d. Europos Audito Rūmų (EAR) pirmininkas Klausas-Heineris Lėnė (Klaus-Heiner Lehne) ir Lietuvos deleguotasis EAR narys Rimantas Šadžius bendrame Audito ir Europos reikalų komitetų posėdyje pristatė EAR veiklos prioritetus, taip pat diskutavo su Seimo nariais aktualiomis temomis – migracijos, teisinės valstybės principo užtikrinimo Ukrainoje, Naujos kartos finansinio instrumento įgyvendinimo.

„Migracija yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria Lietuva, taip pat Latvija ir Lenkija. Džiaugiamės Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pagalba Lietuvai ir manome, kad turi būti toliau stiprinama šios agentūros veikla ir atsakas į tokius iššūkius būtų veiksmingesnis. Įvykiai Baltarusijoje – tai ne migracijos krizė, mes tai vadiname išpuoliu, ir labai tikimės, kad Europos Sąjunga padės mums tinkamai reaguoti“, – kalbėjo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pristatydamas EAR veiklą K. H. Lėnė pabrėžė svarbų šios institucijos vaidmenį ne tik prisidedant prie finansų valdymo gerinimo, teikiant rekomendacijas ES institucijoms ir politikos formuotojams, bet ir informuojant visuomenę, kuri vis daugiau nori žinoti, kam leidžiamos ES lėšos ir kokios sėkmės bei rezultatų pasiekta įgyvendinant atitinkamas politikos sritis. Rūmų pirmininkas pabrėžė, kad be kasmetinės ataskaitos apie ES biudžetą, kasmet jie paskelbia apie 30–40 specialiųjų ataskaitų ir apžvalgų, kurių skaičius per pastaruosius metus padvigubėjo. Tačiau, nepaisant to, didelis dėmesys bus skiriamas naujų finansinių instrumentų, pavyzdžiui, „Naujos kartos ES“ gaivinimo priemonių rinkinio įgyvendinimo kontrolei.

Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, kalbėdamas apie daugiametės finansinės perspektyvos ir naujo finansinio instrumento „Naujos kartos ES“ lėšų įsisavinimą, akcentavo, kad jau keletą dešimtmečių yra kalbama apie viešųjų pirkimų sistemas, kurios šalyse narėse yra skirtingos ir sudėtingos. Jis pakvietė EAR atstovus apsvarstyti iniciatyvą prisidėti vertinant šalių narių pasirengimą įsisavinti Europos Sąjungos paramos lėšas pagal jose nustatytą teisinį viešųjų pirkimų reglamentavimą.

„Atėjo laikas kompleksiškai imtis veiksmų ir priemonių siekiant pritaikyti geriausias kitų šalių patirtis viešųjų pirkimų reglamentavimo srityje“, – pabrėžė Z. Balčytis.

Diskusijoje migracijos klausimais pabrėžta, kad auditoriai nustatė, jog bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis buvo neefektyvus užtikrinant, kad neteisėtai ES teritorijoje esantys migrantai grįžtų į savo šalis. 2015–2020 m. laikotarpiu ES padarė tik nedidelę pažangą sudarydama readmisijos susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis.

R. Šadžius akcentavo, kad po praeitais metais paskelbto „Frontex“ veiklos audito, kuriame pabrėžta, kad šios agentūros veikla valdant ES išorės sienas nebuvo pakankamai veiksminga, nors agentūros biudžetas ir ištekliai nuolat buvo didinami, „Frontex“ atsižvelgė į auditorių rekomendacijas. Lietuvai susidūrus su hibridine Baltarusijos ataka,

„Frontex“ mobilizavo savo pajėgumus vykdant skubios pagalbos telkimo misiją Lietuvai.
Kalbant apie Ukrainos euroatlantinę integraciją, EAR atstovai akcentavo, kad ES parama kelioms reformoms, kuriomis siekiama stiprinti teisinę valstybę Ukrainoje, nedavė lauktų rezultatų. Aukšto lygio korupcija šioje šalyje vis dar plačiai paplitęs reiškinys. Tačiau R. Šadžius atkreipė dėmesį, kad po šio audito ataskaitos paskelbimo

Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą dėl papildomų priemonių kovojant su aukšto lygio korupcija ir valstybės užvaldymu.

Komitetų pirmininkai ir nariai dėkojo už didžiulį darbą, kurį atlieka EAR, aptarė tolesnį nacionalinių parlamentų ir EAR bendradarbiavimą, domėjosi Europos išorės veiksmų tarnybos ir Europolo veikla, migrantų readmisijos klausimais bei kaip bus audituojamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas. Jie taip pat pabrėžė būtinybę keisti požiūrį į migrantų ir prieglobsčio politiką, atsižvelgiant į šiandienos migracijos iššūkius, su kuriais susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos ES šalys, bei vieningai sutarė, kad Migracijos ir prieglobsčio paktas turi būti keičiamas.

Europos Audito Rūmai turi lygiavertį statusą kaip Europos Parlamentas, Europos Taryba ir Europos Komisija. Tai užtikrina jų nepriklausomumą ir autoritetą. Kaip nepriklausomas ES išorės auditorius, Audito Rūmai padeda gerinti ES finansų valdymą, skatina atskaitomybę ir skaidrumą bei atlieka nepriklausomo Sąjungos piliečių finansinių interesų sergėtojo vaidmenį. Audito Rūmai tikrina, ar Europos Sąjungos biudžetas buvo įvykdytas teisingai ir ar ES lėšos buvo skirtos ir panaudotos teisėtai ir laikantis patikimo finansų valdymo principų. EAR taip pat teikia ataskaitą Europos piliečiams apie tai, kaip leidžiamos ES lėšos.