Laisvos Lietuvos skoniai su „Iki“: Kovo 11-ąją pasitikite su 5 klasikiniais mūsų regionų patiekalais

Tokiomis ypatingomis progomis kaip Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, norisi švęsti ne tik laisvę, bet ir turtingą mūsų paveldą. Prisiminti savo šaknis ir sužinoti šį tą naujo verta ir virtuvėje – ruošiant nuo seno pamėgtus ir daugeliui vis dar skaniausius patiekalus. Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad lietuviai reikšmingas šaliai dienas išties mini ne tik aktyviau pirkdami lietuviškos simbolikos atributus, bet ir ruošdami šventinius pietus.

Reklama

„Svarbios mūsų šaliai dienos – proga atsigręžti į savo šaknis ir daugiau laiko praleisti su artimaisiais. Todėl pastebime, kad šalia dalyvavimo įvairiuose renginiuose, gyventojai tokiomis progomis mėgsta daugiau dėmesio skirti ir maistui. Paprastai prieš laisvadienį renkasi produktus sotesniems patiekalams, kuomet neskubant ir besišnekučiuojant su šeima galima atkartoti patiekalus, kuriuos gamindavo dar mūsų močiutės. Tokiomis ypatingomis dienomis pirkėjai aktyviau dairosi tokių tradicinių prekių kaip kastinys ar varškės sūris, tačiau ir apskritai pirkėjai lietuviškiems ingredientams bei vietos ūkininkų užaugintai produkcijai visuomet teikia pirmenybę“, – sako G. Kitovė.

Norint pirkėjus plačiau supažindinti su tradicine lietuviška virtuve, „Iki“ šią savaitę leidinyje parengė kulinarinį žemėlapį ir dalijasi ne tik informacija apie specialius pasiūlymus, bet ir kiekvieno etninio regiono kulinariniais ypatumais.

Visas kiekvienos savaitės naudingas „Iki“ akcijas maistui, pagal kurias lengva planuotis meniu, ir geriausius pasiūlymus kitoms prekėms rasite čia: www.iki.lt/leidiniai.

„Iki“ kulinarijos šefė Elvyra Semaška pasakoja kad Žemaitijos tradicinė virtuvė išsiskiria savo savitumu ir sotumu: „Čia vyrauja bulviniai patiekalai, riebūs mėsos valgiai, ypatingi pieno produktai ir autentiški miltiniai gaminiai. Žemaičiai garsėja tuo, kad daugelį patiekalų ruošia kitaip nei likusieji Lietuvos regionai, o jų virtuvė dažnai yra sotesnė ir turtingesnė skoniais.“

Tradiciniai Žemaičių blynai

Reikės: 1 kg bulvių, 1 kiaušinio, 2 šaukštų maltų džiūvėsių, 3 šaukštų miltų, 350 g virtos kiaulienos, 1 svogūno, 1 šaukšto sviesto, 3 šaukštų aliejaus, druskos, pipirų.

Gaminame:

1. Bulves išvirkite pasūdytame vandenyje, vėliau atvėsinkite ir sugrūskite iki vientisos masės. Į šią masę įmuškite kiaušinį, dėkite miltus ir šiek tiek druskos. Viską išminkykite.

Reklama

2. Kiaulieną sumalkite ir sumaišykite su svieste pakepintais svogūnais, druska bei pipirais.

3. Iš maltų bulvių masės formuokite pailgus paplotėlius, ant jų dėkite šaukštą įdaro, užlenkite kraštus ir suformuokite blynelį. Sumaišykite šaukštą miltų ir du šaukštus džiūvėsėlių, kuriuose apvoliokite blynus. Kepkite keptuvėje ant vidutinės ugnies, kol gražiai apskrus. Patiekite su grietine ar grybų padažu.

Tuo tarpu Mažosios Lietuvos valgiams daug įtakos padariusios prūsiškos tradicijos. Pasak E. Semaškos, čia geriama kafija (cikorijų ir pieno gėrimas), kurią lydi vofeliai (vafliai arba vafliniai blynai) arba kiti saldumynai. Vandenų krašte žuvis – kasdienybė, todėl ji čia meistriškai rūkoma, kepama ar verdama. Tačiau mėgstami ir sotūs kiaulienos patiekalai, pavyzdžiui, nuo seno valgomas šiupinys.

Mažosios Lietuvos vofeliai (vafliai)

Reikės: 3 kiaušinių, 600 g kvietinių miltų, 600 ml pieno, 30 g kambario temperatūros sviesto.

2 šaukštų cukraus, 1/2 šaukšto vanilinio cukraus, žiupsnelio druskos.

Gaminame:

1. Kiaušinių trynius ištrinkite su cukrumi. Juos dubenyje sumaišykite su miltais, vaniliniu cukrumi, sviestu ir pienu.

2. Kitame inde suplakite kiaušinių baltymus ir atsargiai įmaišykite į trynių bei miltų masę. Kepkite čirvinių blynų keptuvėje, jeigu norite daugiau autentikos – prieš tai ją patepkite sūdytais lašiniais. Patiekite su mėgstama uogiene.

„Aukštaitijos virtuvė yra viena iš turtingiausių Lietuvoje. Ji išsiskiria miltiniais patiekalais, pieno produktais, gardžiais sūriais bei įvairiais sriubomis ir mėsos valgiais. Populiarūs įvairus blynai, virtiniai. O tokie skanėstai kaip aukštaitiškos spurgos, žagarėliai ar mielinės bandelės su lašinukais, dabar populiarūs ir visoje Lietuvoje, išplito būtent iš Aukštaitijos“, – vardija E. Semaška.

Ypač paprasti aukštaitiški skryliai

Reikės: 1 kiaušinio, stiklinės vandens, 30-350 g miltų, žiupsnelio druskos.

Gaminame:

1. Į su žiupsneliu druskos išplaktą kiaušinį įpilkite vandens ir sudėkite maždaug pusę miltų, gerai išmaišykite. Palaipsniui suberkite ir likusius nuolat maišant, kol tešla nebelips prie rankų.

2. Tešlą išminkykite, padalinkite į kelias dalis ir iškočiokite kiekvieną jų iki 3-4 mm storio. Supjaustykite kvadratais arba rombais ir virkite pasūdytame vandenyje. Nuo iškilimo į paviršių virkite 4-5 minutes, išgriebkite ir patiekite su mėgstamu padažu. Pavyzdžiui, su grietine, su sviesto-grietinėlės arba spirgučių.

„Iki“ kulinarijos šefės E. Semaškos teigimu, Suvalkijos virtuvė pasižymi kokybe ir natūralumu. Dėl derlingų žemių ir gilios žemdirbystės tradicijos suvalkiečiai visada turėjo geriausių grūdų, iš kurių kepdavo skanią duoną ir blynus. Taip pat jie garsėja puikiais mėsos gaminiais – būtent Suvalkijoje rūkymo tradicijos yra itin gilios. O barščiai garuodavo praktiškai kiekvienuose namuose – su skilandžiu arba su grybais įdarytomis „ausytėmis“.

Suvalkietiški barščiai su džiovintų grybų „ausytėmis“

Reikės: 2–3 raugintų burokėlių, 1,5 l raugintų burokėlių raugo, 50 g džiovintų baravykų, 1 nedidelio svogūno, druskos, kvapniųjų pipirų, lauro lapelių. Tešlai: 200 g kvietinių miltų, 100 ml vandens, druskos. Įdarui: 100 g džiovintų baravykų, 1 nedidelio svogūno, 3 šaukštų aliejaus, druskos, pipirų.

Gaminame:

1. Pirmiausia padarykite savotiškus koldūniukus – „ausytes“. Džiovintus baravykus pavirinkite vandenyje, išgriebę smulkiai supjaustykite ir sumaišykite su aliejuje pakepintu, smulkiai pjaustytu svogūnu, druska ir juodaisiais pipirais.

2. Iš miltų, vandens, druskos užminkykite tešlą. Plonai iškočiokite ir stikline išpjaukite apskritimus. Jų viduryje dėkite įdarą. Formuokite mažus kolduniūkus ir jų galus sulipdykite, kad forma primintų „ausytes“. „Ausytes“ išvirkite sūdytame vandenyje ir sudėkite į dubenį.

3. Tada gaminkite barščius. Jie yra verdami iš raugintų burokėlių jų pačių rauge. Smulkiai supjaustytus raugintus burokėlius su visu raugu supilkite į puodą, praskieskite vandeniu, įmeskite keletą džiovintų baravykų, įdėkite smulkiai pjaustytą svogūną, pasūdykite, pagardinkite kvapniaisiais pipirais, lauro lapeliais ir virkite, kol daržovės suminkštės. Patiekite su virtomis karštomis „ausytėmis“.

O Dzūkijos tradicinė virtuvė, pasak „Iki“ maisto žinovės, garsėja paprastais, bet itin gardžiais patiekalais, kuriuose dominuoja grybai, bulvės, uogos ir grūdai. „Kadangi Dzūkija – miškingas kraštas, dzūkai nuo seno buvo žinomi kaip geri grybautojai, todėl jų virtuvėje itin svarbūs grybų patiekalai“, – pažymi E. Semaška.

Dzūkiška banda

Reikės: 1 kg žalių bulvių, 200 g virtų bulvių, džiovintų kopūsto lapų, druskos, šaukšto kefyro arba grietinės.

Gaminame:

1. Žalias sutarkuotas ir šiek tiek nusunktas bulves sumaišykite su virtomis trintomis. Įdėkite druskos, kefyro arba grietinės ir išminkykite. Jeigu norite, galite įmaišyti ir sutarkuoto svogūno.

2. Bulvių masę dėkite ant kopūstų lapų, formuokite bandas ir kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje iki valandos (tikslus laikas priklausys nuo bandos storio).

3. Iškeptas bandas patiekite su spirgučiais ir padažu iš varškės, grietinės, žalumynų ir česnako.

G. Kitovė primena, kad geriausiais „Iki“ pasiūlymais pasinaudoti paprasta – naudingos akcijos, įvairios nuolaidos ir ypatingi pasiūlymai skelbiami leidiniuose „Iki“ parduotuvėse, interneto puslapyje www.iki.lt ir mobiliojoje programėlėje. Joje pirkėjai ras ir asmeninių pasiūlymų bei dalyvaudami lojalumo programoje rinks taškus, kuriuos galės išmainyti į vertingus prizus ar nuolaidas.