Paskelbta
3 metai prieš-
Nors kalėdinis laikotarpis džiugina įvairių tautybių žmones, gyvenantiems šiaurės šalyse jis dar ypatingesnis: šaltas ir tamsias žiemas norisi praskaidrinti šventišku spindesiu ir mielais ritualais. Lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininkė, pedagogė Rūta Žičkienė teigia, kad švedai ypač daug dėmesio skiria namų dekorui ir ypatingiems šventiniams patiekalams. Švediškos kilmės prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad nors lietuviai domisi naujovėmis, lietuvių žiemos šventės neapsieina be daugelio pamėgtų kūčiukų, silkės pataluose, keptos paukštienos ir kepinių su aguonomis.
Džiaugsmingas šurmulys prieš skandinaviškos žiemos tamsą
Keturiolika metų Stokholme su šeima gyvenanti Rūta Žičkienė itin mėgsta kalėdinį laikotarpį: „Kai beveik nematome saulės, švenčių laukimas ir džiugus pasiruošimas joms savo spindesiu ir šurmuliu padeda įveikti niūrią skandinaviškos žiemos tamsą. Per pirmąjį advento savaitgalį visi puošia namus, būtinai kabina girliandas, šviečiančias žvaigždes ir ant palangių stato žvakides, kad nors šiek tiek išsklaidytų ilgiausių naktų tamsą lauke.“
Iki Kalėdų likus dvylikai dienų, gruodžio 13-tąją, Švedijoje švenčiama šv. Liucijos šventė, siejama su saulės sugrįžimu, mat nuo jos nustoja ilgėti vakarai, tik saulė iki Kūčių pateka kasdien minute vėliau. Šviesos sugrįžimas švenčiamas su daugybe žvakučių (šiais laikais daugiausiai elektrinėmis), tradicinėmis dainomis, šafraninėmis bandelėmis „Lussebullar“, imbieriniais sausainukais ir karštu vynu“, – pastebi R. Žičkienė.
Kuo švediškos Kūčios skiriasi nuo lietuviškų
Lietuvoje įprasta su artimiausiais šeimos nariais Kūčių vakarą susėsti prie stalo ir tradiciškai ragauti 12 patiekalų, paruoštų be mėsos. Pasak Rūtos Žičkienės, per Kalėdų išvakares, kurios vadinamos „Julafton“, Švedijoje valgoma ir mėsos, ir kitokių patiekalų: „Jie gana panašūs, kaip ir per kitas kalendorines šventes, – mėsos kukuliai, kalėdinis kumpis, trumpos dešrelės „Prinskorv“, bulvių apkepas su ančiuviais, virti kiaušiniai, lašiša, silkė, burokėlių salotos.“
Kūčių šventimas Švedijoje prasideda jau 15 valandą, kai visa šeima susėda žiūrėti specialios kalėdinės televizijos laidos su senais animaciniais W. Disney filmukais, tokiais kaip „Ančiukas Donaldas ir jo draugai linki linksmų Kalėdų“. Po filmukų prasideda vaišės. Dovanas vaikai išpakuoja jau Kūčių vakarą, populiaru sulaukti Kalėdų senelio, kuris jas išdalina“, – sako lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininkė.
Perimtos kalėdinės tradicijos
Pedagogė sako, kad kalėdinis laikotarpis yra labai laukiamas tiek lietuvių bendruomenės, tiek pačių švedų. „Jis džiaugsmingai sutinkamas su daugybe kalėdinių mugių. Neatsiejama jų dalis yra karamelizuoti migdolai, imbieriniai sausainiai bei karštas gėrimas iš raudonojo vyno, pagardinto razinomis, riešutais ar apelsino žievelėmis. Mes šeimoje vis tik išsaugojome lietuviškas tradicijas: nevalgome mėsos Kūčių vakarą, dedame ant stalo 12 patiekalų, mums patinka kalėdiniai spėjimai bei burtai, o dovanėles išpakuojame Kalėdų rytą. Tačiau kai kuriuos švediškus patiekalus mielai dedame ir ant mūsų stalo – bulvių apkepą su ančiuviais, lašišą bei kalėdinį gazuotą gėrimą – „Julmust“. O Kalėdų rytą ant mūsų stalo puikuojasi ir kumpis „Julskinka“, – apie mėgstamus valgius pasakoja R. Žičkienė.
Ji priduria, kad jei Lietuvoje populiaru metų pabaigoje rinkti labiausiai nusipelniusius žmones, tai švedai renka dar ir populiariausius daiktus. „Tai gali būt metų pelargonija, karštas vynas ar dovana. Šiais metais metų dovana, kuri renkama pagal vartojimo tendencijas, išrinkti stalo žaidimai“, – pasakoja lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininkė.
Labiausiai pasiilgstama kūčiukų
Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, kepinių kategorijoje populiariausi ir pirkėjų itin išsiilgti per metus – kūčiukai: „Jų turime įvairių ir skirtingiems skoniams: nuo klasikinių ar su aguonomis, iki rankų darbo su speltos miltais, cinamonu ar šokoladu. Pirkėjai pamėgo ir itališkuosius panetonės pyragus, taip pat renkasi klasikinį aguonų pyragą, šventėms įsigyja silkių su įvairiais pagardais, paukštienos, konservuotų daržovių mišrainėms.“
Pastebima, kad ryškėja tendencija rinktis sveikatai palankesnius produktus ir taip įgyvendinti sveikesnius įpročius. Be to, norima šventėms pasiruošti iš anksto – pirkėjai planuoja pirkinius atsižvelgdami į akcijas, įsigyja ilgiau negendančių produktų, kurie tinka ir vaišių stalui, ir dovanoms: kavos, riešutų, džiovintų vaisių, aliejų, arbatos. „Ieškoma ir jau pamėgtų „Selection by Rimi“ ir „Rimi“ privačios etiketės dovanų rinkinių – dėžutėse supakuotiems gardumynams atsiras vietos kiekvienoje virtuvėje“, – įsitikinusi O. Suchočeva.
Ji kviečia parduotuvėse ieškoti specialaus euro ženklo, kuris padės sutaupyti ruošiant šventinį stalą, nes šiuo ženklu žymimos prekės su bene geriausia įprasta kaina rinkoje.
Pasigaminkite švediškų kukuliukų – tikrai pravers tarpušvenčiu, kai norėsis šilto ir jaukaus maisto.
RECEPTAS
Švediški mėsos kukuliai
Patiekalui reikės:
500 g jautienos faršo;
1 vnt. svogūno;
30 g maltų džiūvėsėlių;
1 vnt. kiaušinio;
šiek tiek petražolių;
2 skiltelių česnako;
žiupsnelio malto muskato;
prieskonių maltai mėsai;
druskos, pipirų – pagal skonį.
Kepimui reikės:
25 g sviesto;
3 šaukštų aliejaus.
Padažui reikės:
500 ml sultinio;
200 ml grietinėlės;
3 šaukštų miltų;
50 g sviesto;
1 šaukšto Vorčesterio padažo;
1 šaukštelio Dižono garstyčių;
druskos, pipirų – pagal skonį.
Kaip gaminti:
1. Į faršą sudėkite smulkiai supjaustytą svogūną, įspauskite česnaką, suberkite džiūvėsėlius, prieskonius mėsai, muskatą, druską ir pipirus, įmuškite kiaušinį. Suminkykite ir formuokite maždaug graikinio riešuto dydžio kukulius.
2. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, ištirpinkite 25 gr sviesto. Apkepinkite kukulius, kol apskrus. Apkeptus kukulius laikykite šiltai, kol iškepsite visus.
3. Į tą pačią keptuvę sudėkite likusį sviestą. Berkite miltus ir, vis pamaišydami, apkepinkite, kol miltai paruduos. Dalimis įmaišykite sultinį, kad neatsirastų gumuliukų. Po truputį supilkite grietinėlę, Vorčesterio padažą, įdėkite garstyčių. Pakaitinkite padažą ant nedidelės kaitros, įberkite druskos ir pipirų.
4. Į padažą sudėkite kukulius ir juos vartydami patroškinkite kelias minutes.
Skanaus!
Piko valandos parduotuvėje: kaip vienas technologinis sprendimas padeda išvengti eilių
Pokyčiai „Rimi“ vadovų komandoje: Lietuvos personalo vadove tampa Evelina Dirmaitė
Pirmieji Lietuvoje: „Rimi“ parduotuvėse amžių patvirtinti jau galite su „Smart-ID“
Kūčiukai, pyragai ir kiti Europoje išpopuliarėję kepiniai: ką Kalėdoms rinktis šiemet?
Ypač greitas ir taupus dorados receptas – puikus pasirinkimas Kūčioms
2 taupūs ir lengvi receptai iš brokolių: nuo šviežios mišrainės iki gardžių blynelių
Interjero dizainerė atskleidžia 2025 m. kalėdų dekoro tendencijas: kaspinai madingi išliks ir šiemet, pataria dekoruoti ir veidrodžiais
D. Filmanavičiūtė – apie tvarkymo įpročius: į namų ruošos darbus įsitraukia net sūnus
Prekybos tinklas „Rimi“ skelbia parduotuvių darbo laiką šventiniu laikotarpiu



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Europos Sąjunga žengė svarbų žingsnį link vienodesnių verslo taisyklių visame bloke. ES Taryba priėmė poziciją dėl naujo bendrovių teisinio režimo...
„Uber“ nusprendė agentinį dirbtinį intelektą išplėsti visoje organizacijoje. Bendrovė kartu su „OpenAI“ paskelbė, kad „ChatGPT Work“ bus prieinamas daugiau nei...
„Canva“ pristatė pirmą savo nuo nulio sukurtą vaizdų generavimo modelį „Canva Craft“. Bendrovė siekia ne tik konkuruoti su kitais DI...
Lietuvos statybų rinkoje matomas dar vienas aktyvumo signalas. Statybos sektoriaus vystymo agentūros duomenimis, per pirmus devynis 2026 metų mėnesius šalyje...
Mažas dvikojis robotas „Microduck“ tapo viena netikėčiausių šio rudens technologijų sensacijų. Po to, kai „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas GTC renginyje...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...