Paskelbta
12 mėnesių prieš-
Netiesa, jog lietuviški patiekalai – vien skirtingi bulvių, morkų, kopūstų ar burokėlių deriniai. Nors daugeliui lietuvių tradicinė gastronomija gerai pažįstama, verta atkreipti dėmesį į keletą netikėtų interpretacijų, kurios padės atšviežinti savos virtuvės skonius. Vokietijoje gyvenanti lietuvių kilmės žurnalistė Denise Snieguolė Wachter dalijasi dviem receptais, kurie praturtins ne tik šventinį, bet ir kasdienį pietų stalą.
Lietuviškos gastronomijos tradicijos – naujai
Šiomis savaitėmis Vilniaus vardas Vokietijoje skamba dažniau nei įprastai, atkreipdamas dėmesį į sostinės kulinarinį pasaulį. D. S. Wachter pristatė naują receptų knygą „Vilnius“, kurioje nugulė tradicinės baltos mišrainės, žagarėlių ir kitų lietuviams puikiai pažįstamų patiekalų receptai, sužavėję Vokietijos gastronomijos pasaulio žvaigždes – autorei jie negaili pagyrų, o lietuviškai virtuvei žada šviesią ateitį. Knygoje autorė ne tik aprašo vilnietišką virtuvę su tradiciniais receptais ir jų šiuolaikinėmis interpretacijomis, bet ir pristato žinomiausius sostinės restoranus bei jų šefus.
Vasaros pabaigoje išleista lietuviškų receptų knyga rugsėjį buvo pristatyta Vokietijos kulinarinei bendruomenei. Kartu su „Go Vilnius“ surengtuose pristatymuose Miunchene, Hamburge ir Berlyne dalyvavo kelios dešimtys didžiųjų Vokietijos žiniasklaidos kanalų atstovų. Tarp jų – Timas Malzeris, dažnai vadinamas Vokietijos Jamie Oliveriu. Knygoje publikuotus receptus jis įvardijo kaip modernius, kūrybingus, bet kartu pažįstamus bei pripažino, kad lietuviška virtuvė įkvepia ir pagaliau užima vietą, kurios nusipelnė.
Interpretuoti kviečiantis kulinarijos pasaulis
D. S. Wachter teigia, jog išleista lietuviškų receptų knyga „Vilnius“ vadinasi būtent sostinės vardu, nes čia galima rasti netikėtų skonių ir ingredientų kupiną virtuvę, kur iš tradicijų gimsta kažkas naujo, apie ką noriai kalba kulinarijos pasaulis. Tad autorė kviečia plačiau atverti savo virtuvės duris naujiems, bet vis tik lietuviškiems skoniams: duonos salotos „Keptanella“ ir vegetariški savojinių kopūstų suktinukai visai neprimins jau pabodusių tradicinės mišrainės ar „balandėlių“.
„Keptanella“ – tai savita lietuviškos duonos salotų interpretacija, įkvėpta toskanietiškų „panzanellos“ salotų. Jei iš anksčiau liko keptos duonos su česnaku, ją puikiai galima panaudoti šių salotų gamyboje. Be to, vietoje baltųjų pupelių galite naudoti ir avinžirnius arba lęšius. Šios salotos puikiai tinka tiek kaip pagrindinis patiekalas, tiek kaip garnyras prie mėsos ar žuvies. Norint suteikti salotoms daugiau gaivumo, galima pridėti šviežių pomidorų, agurkų ar paprikų. Taip pat, jei norite intensyvesnio skonio, galite įdėti alyvuogių ar kaparėlių. Padažui rekomenduojama naudoti alyvuogių aliejų, šiek tiek balzaminio acto, druskos ir pipirų. Viską sumaišius, leiskite salotoms šiek tiek pastovėti, kad skoniai susimaišytų ir duona įgautų šiek tiek drėgmės, tačiau išliktų traški.
Gaminant savojinių kopūstų suktinukus taip pat svarbu atkreipti dėmesį į keletą esminių dalykų. Savojiniai kopūstai turi švelnesnius ir plonesnius lapus nei įprasti kopūstai, todėl juos lengviau vynioti. Prieš formuojant suktinukus, kopūstų lapus reikėtų trumpai apvirti, kad jie suminkštėtų. Perlinių kruopų virimas gali užtrukti, todėl jas reikėtų iš anksto išvirti iki pusiau minkštos būsenos, kad tinkamai paruoštos, kai suktinukai bus baigti gaminti. Pievagrybius reikėtų smulkiai supjaustyti ir apkepinti, kad jie išleistų savo drėgmę, taip išvengiant vandens suktinukuose.
Norėdami praturtinti skonį, įdarui galite pridėti svogūnų, česnakų, morkų ar kitų mėgstamų daržovių, nepamirštant prieskonių, tokių kaip druska, pipirai ar čiobreliai. Suktinukus rekomenduojama kepti orkaitėje su šiek tiek sultinio ar pomidorų padažo, jog jie būtų sultingi ir nepridegtų.
RECEPTAI
„Keptanella“ (lietuviškos duonos salotos)
Salotoms reikės (4 porcijoms):
200 g džiovintų arba konservuotų baltųjų pupelių;
3 riekelių ruginės duonos;
Aliejaus kepimui;
1 skiltelės smulkinto česnako;
100 g „Goudos“ arba „Appenzellerio“ sūrio;
1 vnt. agurko;
2 vnt. marinuotų agurkų;
1 vnt. raudonojo svogūno;
5 laiškinių česnakų stiebų;
1 šakelės krapų;
Pagal skonį druskos;
Pagal skonį maltų pipirų;
1 šlakelio baltojo vyno acto arba marinuotų agurkų nuoviro;
2 v. š. majonezo arba grietinės.
Gaminimo eiga:
Savojinių kopūstų suktinukai su perlinėmis kruopomis ir pievagrybiais
Savojinius kopūstus taip pat galima panaudoti suktinukų gamyboje. Gaminant juos su perlinėmis kruopomis ir pievagrybiais, galima išgauti vegetarišką „balandėlių“ alternatyvą.
Suktinukams reikės (4 porcijoms):
50 g džiovintų pievagrybių;
8 savojinių kopūstų lapų;
1 vnt. svogūno;
1 česnako skiltelės;
Aliejaus kepimui;
150 g perlinių kruopų;
1 žiupsnelio šviežiai tarkuoto muskato riešuto;
1 žiupsnelio maltų kmynų;
500 ml daržovių sultinio;
1 v. š. sviesto;
50 g tarkuoto parmezano sūrio;
400 g konservuotų pomidorų;
100 ml baltojo vyno;
1 a. š. džiovintų čiobrelių;
2 v. š. šviežiai kapotų petražolių;
Šiek tiek druskos;
Šiek tiek pipirų.
Gaminimo eiga:
Skanaus!
Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“...
Vakar Vilniuje, Ozo g. 10A, įvyko oficialus pirmojo Lietuvoje BYD automobilių salono atidarymas. Šis renginys neapsiribojo vien automobilių bei salono...
Komentuoja Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota...
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės,...
Per pirmąjį 2025 m. pusmetį „Modus Group“ konsoliduotos neaudituotos pajamos siekė 274 mln. eurų ir buvo 22 % didesnės nei...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...
Apsipirkti per socialinius tinklus dar niekada nebuvo taip paprasta – juose kasdien mirga šimtai reklamų su stilingais papuošalais, drabužiais ar...