Raul Eamets. Neignoruokime Baltijos šalių startuolių ekosistemos silpnybių

Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas

Reklama

Lietuvos startuolių ekosistema yra viena iš sparčiausiai augančių Centrinėje Rytų Europoje, kur jau turime apie 1000 startuolių ir 2 vienaragius. Latvija šiuo metu turi vieną vienaragį, o Estija – net 10. Jau nebe 2000-ieji, kuomet situacija buvo kitokia: vietiniai startuoliai negalėjo augti ne savo šalies rinkose, todėl jiems tekdavo persikelti į tokias šalis kaip JAV ar Jungtinė Karalystė. Baltijos šalyse dabar turime viską ir pritraukiame investicijas net iš tokių rizikos kapitalo fondų kaip „Accel“, „Insight Partners“, „Inventure“ ir kt.

Šiomis dienomis Baltijos šalis, ypač Lietuvą bei Estiją, dažnai lygina su Vokietija ar Prancūzija. Dažniausiai, tai daroma, kai kalba pasisuka apie fintech įmones, lazerių bendroves, spaudą ir pan. „Vinted“, „Veriff“, „Bolt“ ar „Wise“ – įmonės, žinomos visame pasaulyje. Tiesa, turime ir silpnųjų pusių. Dažnai nesijaučiame visiškai saugūs ir, blogiausia, kad patys netikime savo galimybėmis.

Vis dar esame lyderiai skaitmeninėje erdvėje

Baltijos šalys yra skaitmeninio sektoriaus pionierės. Estija garsėja savo elektronine rezidencija, kuri suteikia galimybę bet kuriam asmeniui įsteigti įmonę internetu. Be to, visose Baltijos šalyse daugiau kaip 90 proc. žmonių kasdien naudojasi internetu.

OECD duomenimis, Estijos viešasis sektorius yra šeštas labiausiai skaitmenizuotas pasaulyje. Lietuva yra 15 vietoje, o Latvija – 17. Įmonę šiose šalyse galima įkurti net neišeinant iš namų, taip pat lengvai atsidaryti banko sąskaitą, gauti kredito kortelę ar sumokėti mokesčius.

Būdamos ES narėmis, Baltijos šalys turi galimybę pasiekti 450 mln. žmonių atvirą rinką. Turint omenyje, kokia nenuspėjama politika šiuo metu yra JAV ir papildomus barjerus JK po „Brexit“, Baltijos šalių patrauklumas tik auga.

Startuoliai Baltijos šalyse už tuos pačius pinigus gali nuveikti daugiau nei Vokietijoje ar Prancūzijoje, nors jų specialistų įgūdžių lygis yra toks pat ar net aukštesnis. Tačiau tuo naudojamės ilgai ir pamirštame, kad šis aspektas tampa vis mažiau ryškus dėl sparčiai augančių atlyginimų (ypač IT sektoriuje) bei nuolatinio specialistų trūkumo.

Savo galimybėmis pirmiausiai turime patikėti patys

Baltijos šalys gerokai viršija savo potencialą. „Dealroom“ duomenimis, milijonui gyventojų tenkantis finansuojamų startuolių skaičius prilygsta Jungtinės Karalystės ir Šiaurės šalių rodikliams. Estija nusileidžia tik „startuolių šaliai“ Izraeliui ir gerokai lenkia Europą, o visos Baltijos šalys žengia koja kojon su Europos lyderiais. Pagal milijonui gyventojų tenkančių vienaragių skaičių, Baltijos šalys taip pat sparčiai vejasi.

Na, o pačių Baltijos šalių dydis kartu su aukštu skaitmenizavimo lygiu kuria ypač gerą erdvę įvairiems naujų idėjų bandymams. Tai ne Italija, kur tradicija svarbiau nei inovacijos, ar Jungtinė Karalystė, kur bet kokiai naujai idėjai įgyvendinti reikia milijoninių rinkodaros biudžetų. Baltijos šalyse tapti žinomu tiesiog pasiūlius išskirtinę inovaciją – kiek pigiau ne tik dėl mažiau kainuojančios darbo jėgos – „Facebook“ ar „Google“ reklamos čia kainuoja gerokai pigiau, tapti interneto sensacija – paprasčiau, o rasti gerus, bet sąlyginai nebrangius specialistus vis dar užtrunka mažiau nei senosiose ES valstybėse.

Jeigu startuoliui pavyksta praeiti Baltijos šalių testą ir inovacijomis patikima, labai realu, kad jomis patikės ir kultūriškai panašios ir taip pat inovatyvios Šiaurės šalys: Suomija, Švedija, Norvegija, Danija. O vėliau jau galima plėstis ir toliau, pritaikius savo produktą ar paslaugą vietinėms rinkoms. Kituose regionuose plėstis yra daug sunkiau: dažnai startuoliai dėl nepakankamai greito augimo žlunga dar pirmuosiuose etapuose. O kartais gali būti sunku žengti į naujas rinkas. Baltijos šalyse augimo kryptis – daug aiškesnė.

Belieka daugiau investuoti į pačius startuolius. Baltijos šalyse reikia daugiau vietinio rizikos kapitalo, daugiau galimybių startuoliams ir smulkiems verslams finansuoti. Užsienio investuotojai jau puikiai žino, kad būtent Baltijos šalyse galima atrasti daugybę deimantų, tačiau tiems deimantams atsiskleisti, pirmiausiai reikia pasitikėjimo iš vidaus. „Pitchbook“ duomenimis, 2024 m., neskaičiuojant „Vinted“ gauto finansavimo, Baltijos šalyse rizikos kapitalo investicijos smuko, nors net ir 2023 m. buvo investuota vos 537 mln. Eur, lyginant su 1.75 mlrd. Eur 2022 m.

Tiesa, dalis verslų tai sugeba kompensuoti pasinaudodami verslo paskolomis – jas Baltijos šalyse gauti yra ganėtinai nesunku. „Bigbank“ duomenys rodo, kad net 82 proc. paskolų viršija 250 tūkst. Eur sumą ir dauguma įmonių paskolas ima plėtrai ir investiciniams projektams.

Visgi, to nėra gana ir mums reikia daugiau vietinių investuotojų, galinčių finansuoti inovatyviausius, bet dar nedidelius startuolius. Mūsų įvaizdis – puikus, tačiau patys nesame tokie optimistiški. Vis giriamės savo universitetų kokybe, tačiau per mažai kalbame apie tai, kad jiems trūksta finansavimo ir todėl nuolat turime IT, inžinierių ir kitų specialistų trūkumą. Lietuva ir Latvija savo švietimui išleidžia vos kiek daugiau nei 4 proc. BVP, nors ES vidurkis – beveik 5 proc. O, pavyzdžiui, Švedija tam išleidžia net 7 proc.

Nors fiziškai ir kultūriškai esame artimi Šiaurės valstybėms, susisiekimas išlieka didelė problema. Iš Vilniaus nusigauti į Taliną vis dar sudėtinga, ką jau kalbėti apie tolimesnes šalis. Šiuo aspektu vienintelė Latvija atrodo neblogai.

Tad jeigu norime turėti daugiau startuolių ir užsienio įmonių, pirmiausiai patys turime patikėti savo galimybėmis ir investuoti kaip įmanoma aktyviau Baltijos šalių viduje: į startuolius, mokslą, infrastruktūrą ir, žinoma, saugumą. Juk, iš esmės, startuolį galima kurti ganėtinai panašiose, bet daug saugesnėse ir patikimesnėse Danijoje ar Švedijoje. Mes turime ir privalumų, šiuo metu dar esame priekyje, tačiau negalime sau leisti užmigti, negalime ignoruoti savo silpnųjų pusių.

Taip pat turime tikėtis, kad Ukrainoje karas pasibaigs tinkamai ir Putinas nesijaus pasiekęs visų tikslų, kuriuos pateikė prieš pradėdamas karą Ukrainoje. Taika, saugumas ir tvirtas tikėjimas mūsų pačių ateitimi turėtų įtikinti užsienio investuotojus, kad mes, „skaitmeniniai Baltijos tigrai“, vėl šoktelsime aukščiau nei kiti.