AI duomenų centrams trūksta elektros – prognozuojama 30 mlrd. USD kuro elementų rinka

Dirbtinio intelekto bumas kuria ne tik lustų ir duomenų centrų paklausą. Sparčiai augantis elektros poreikis formuoja ir naują energetikos rinką – kuro elementų sistemas, kurios gali gaminti elektrą tiesiog duomenų centro teritorijoje.

Reklama

Energetikos analizės bendrovė „Rystad Energy“ prognozuoja, kad metinės investicijos į duomenų centrams skirtus kuro elementus gali išaugti nuo maždaug 2,8 mlrd. JAV dolerių 2025 metais iki maždaug 30 mlrd. dolerių 2030 metais.

Pagrindinė priežastis paprasta: AI infrastruktūra statoma greičiau, nei daugelyje JAV regionų gali būti išplėsti elektros tinklai.

Prisijungimo prie tinklo gali tekti laukti 3–6 metus

„Rystad Energy“ skaičiavimu, naujo didelio vartotojo prisijungimas prie JAV elektros tinklo kai kur gali užtrukti nuo trejų iki šešerių metų.

Technologijų bendrovėms toks laukimas tampa rimtu verslo apribojimu. Milijardus kainuojantis duomenų centras negali pradėti veikti, jei jam nėra pakankamo elektros tiekimo.

Todėl vis daugiau projektų ieško vadinamosios „behind-the-meter“ arba vietinės elektros gamybos – energija pagaminama pačiame objekte arba šalia jo, apeinant dalį tinklo apribojimų.

Kuro elementai čia turi vieną svarbų pranašumą: juos galima įrengti moduliškai ir greičiau nei pastatyti naują didelę elektrinę ar perdavimo liniją.

Iki 2030 metų – daugiau nei 10 GW paklausos

„Rystad Energy“ prognozuoja, kad 2026–2030 metais bendra duomenų centrų kuro elementų paklausa gali siekti apie 10,4 GW.

Bendrovė taip pat skaičiuoja, kad iki 2030 metų maždaug 40 proc. prognozuojamų JAV duomenų centrų pajėgumų gali svarstyti atskirą vietinį elektros tiekimą.

Šiaurės Amerikai prognozuojama net apie 91 proc. visų pasaulyje įrengtų vietinės elektros gamybos pajėgumų duomenų centruose.

Jau paskelbtų ir preliminarių užsakymų bei bendradarbiavimo susitarimų apimtis kuro elementų sektoriuje siekia apie 9 GW.

„Bloom Energy“ pajamos šoktelėjo 138 proc.

Nauja paklausa jau matoma gamintojų finansiniuose rezultatuose.

„Reuters“ skelbia, kad „Bloom Energy“ trečiojo ketvirčio pajamos išaugo 138 proc. iki 1,24 mlrd. dolerių. Bendrovė padidino 2026 metų pajamų prognozę iki 4,4–4,6 mlrd. dolerių.

Tarp didelių projektų minimas susitarimas su „Oracle“, apimantis iki 2,8 GW „Bloom Energy“ sistemų.

Kita sektoriaus bendrovė „FuelCell Energy“ prognozuoja, kad po dvejų ar trejų metų duomenų centrai ir su jais susiję projektai gali sudaryti 75–85 proc. jos verslo.

Tai rodo, kaip greitai AI infrastruktūros augimas perkelia kapitalą į anksčiau gana nišines energetikos technologijas.

Augimą gali stabdyti tiekimo grandinės

30 mlrd. dolerių prognozė nereiškia, kad rinka augs be kliūčių.

„Rystad Energy“ vertinimu, dabartiniai pasauliniai kuro elementų gamybos pajėgumai siekia apie 1,8 GW per metus. Iki 2030 metų juos reikėtų padidinti iki maždaug 4 GW per metus.

Taip pat egzistuoja žaliavų tiekimo rizika. Kai kurioms kietojo oksido kuro elementų technologijoms reikalingas skandis, kurio tiekimo grandinė yra labai koncentruota Kinijoje.

Be to, vietinei elektros gamybai vis tiek reikia kuro, leidimų ir infrastruktūros. Todėl kuro elementai nėra universalus sprendimas kiekvienam duomenų centrui.

Ar čia atsiranda nauja verslo niša?

AI duomenų centrų energetikos problema rodo platesnę tendenciją: dirbtinio intelekto ekonomika kuria paklausą ne tik programinei įrangai ar lustams, bet ir labai tradiciniams sektoriams – elektrai, statybai, aušinimui, tinklams ir energetikos įrangai.

Lietuvai tai gali būti aktualu kaip investicijų ir verslo galimybių kryptis. Šalyje veikia duomenų centrai, energetikos infrastruktūros bendrovės, inžinerijos ir automatikos verslai.

Tai nereiškia, kad Lietuvoje būtinai susiformuos tokia pati kuro elementų rinka kaip JAV, tačiau globali kryptis aiški: kuo daugiau AI skaičiavimo galios statoma, tuo vertingesni tampa sprendimai, galintys greitai ir patikimai tiekti jai elektrą.