Perteklinė biurokratija Lietuvai gali kainuoti iki 1,3 mlrd. Eur per metus

Perteklinės biurokratijos ir neefektyvaus viešojo administravimo ekonominė kaina Lietuvoje gali siekti nuo 0,4 iki 1,3 mlrd. eurų per metus. Tokį preliminarų vertinimą pateikė Seimo kontrolierius ir smulkiojo bei vidutinio verslo ombudsmeno funkcijas atliekantis Aleksandr Radčenko.

Reklama

Skaičiuojama, kad ši suma gali prilygti maždaug 0,5–1,5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, o apie 60 proc. kaštų gali tekti privačiajam sektoriui.

Tai nėra oficiali valstybės statistika

A. Radčenko pabrėžia, kad 0,4–1,3 mlrd. eurų vertinimas nėra oficialiai apskaičiuotas valstybės institucijos rodiklis.

Tai jo konferencijai parengtas preliminarus skaičiavimas, paremtas tarptautinių tyrimų metodais ir kitų šalių, tarp jų Nyderlandų, praktika.

Vis dėlto pats vertinimo mastas atkreipia dėmesį į problemą, apie kurią smulkusis ir vidutinis verslas kalba jau daug metų – administraciniai reikalavimai verslui kainuoja ne tik darbuotojų laiką, bet ir realius pinigus.

Biurokratijos kaina – ne tik popieriai

Vertinant biurokratijos kaštus, ombudsmenas siūlo žiūrėti gerokai plačiau nei vien į dokumentų pildymą.

Į ekonominę kainą gali patekti laikas, prarastas laukiant leidimų, institucijų klaidos, viešojo administravimo sąnaudos, perteklinis reguliavimas, užsitęsę procesai ir dėl jų neįvykusi ekonominė veikla.

Kitaip tariant, jeigu įmonė dėl administracinių procedūrų kelis mėnesius negali pradėti projekto, reali kaina gali būti kur kas didesnė už darbuotojo valandas, skirtas formoms pildyti.

Smulkioms įmonėms poveikis ypač didelis

Didelė bendrovė dažnai turi teisininkų, finansų ar atitikties komandą. Smulkioje įmonėje tokius darbus neretai turi atlikti pats vadovas arba savininkas.

Todėl tas pats reguliavimo reikalavimas mažam verslui gali būti santykinai gerokai brangesnis.

Būtent dėl to SVV ombudsmeno funkcija buvo sukurta tam, kad smulkusis verslas turėtų papildomą kanalą skųstis dėl biurokratizmo, piktnaudžiavimo ar netinkamai teikiamų viešųjų paslaugų.

Siūlo „one in – one out“ principą

Tarp galimų sprendimų A. Radčenko išskiria vadinamąjį „one in – one out“ principą.

Jo esmė – įvedant naują administracinį reikalavimą verslui, kartu turėtų būti panaikinamas arba supaprastinamas kitas.

Taip pat siūloma stiprinti vieno langelio principą ir plačiau taikyti SVV testą, kuriuo būtų vertinama, kokią realią naštą naujas reguliavimas sukels mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Dar viena svarbi kryptis – institucijų efektyvumą vertinti ne pagal tai, kiek dokumentų jos apdorojo, bet pagal tai, kiek laiko verslui užtruko gauti galutinį rezultatą.

Milijardo eurų klausimas

Net jeigu tikroji biurokratijos kaina būtų arčiau apatinės 0,4 mlrd. eurų ribos, tai vis tiek būtų reikšminga suma Lietuvos ekonomikai.

Sumažinus dalį šių kaštų, verslas galėtų daugiau laiko ir kapitalo skirti investicijoms, darbuotojams, produktų kūrimui ir eksportui.

Todėl diskusija apie biurokratijos mažinimą nėra tik klausimas, ar verslininkams reikia užpildyti viena forma mažiau. Tai ir konkurencingumo, investicijų bei produktyvumo klausimas.