Arvydas Bazilius. Saugumas keliuose – ne tik valstybės reikalas

Komentuoja infrastruktūros bendrovės „HISK“ techninis direktorius Arvydas Bazilius.

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, eismo saugumo srityje Lietuva per pastaruosius kelerius metus pasiekė didžiausią pažangą Europos Sąjungoje. Valstybės vizija ir toliau išlieka ambicinga: nuo nulinės žūčių keliuose statistikos iki 2050 m., aktyvesnio eismo dalyvių edukavimo iki kelių modernizavimo. Tai ne tik sudėtingas, bet ir daug suinteresuotų šalių įtraukiantis iššūkis. Vienos jų – ir infrastruktūros bendrovės, inovatyviomis priemonėmis padedančios užtikrinti, kad nelaimingų atsitikimų keliuose būtų kuo mažiau.

Formuojant valstybės užsakymus, projektuose eismo dalyvių saugumas bei greičio mažinimas keliuose tampa didžiausiu prioritetu. Vadovaujantis oficialiomis rekomendacijomis, infrastruktūros projektuotojai ir plėtotojai įgyvendina specialius reikalavimus ir taiko jau standartu tapusias priemones, kaip miesto vartų įrengimas ar greičio mažinimo kalneliai. Visgi, standartinių saugumo priemonių jau nebeužtenka, todėl svarbu panaudoti sparčiai besikeičiančias technologijas ir patirtį, kuri pasiteisina kitose pirmaujančiose šalyse.

Eismo saugumui užtikrinti – ir inovatyvūs sprendimai

Siekdamos sukurti modernesnius ir saugesnius kelių tinklus, infrastruktūros įmonės pastaraisiais metais diegia įvairius išmanius sprendimus ir seka pasaulinėmis tendencijomis. Viena iš dabar jau standartu tampančių tendencijų rekonstruojamuose keliuose – žiedinių sankryžų įrengimas.

Keturšalės sankryžos vis dažniau keičiamos žiedinėmis, nes padeda užtikrinti didesnį eismo dalyvių saugumą: sumažina automobilių greitį, paskirsto eismą, gerina matomumą. Tai taip pat mažina konfliktinių situacijų kiekį ir padeda išvengti nelaimingų atsitikimų. Vien rekonstruodama Aukštaitijos regiono kelius, per pastaruosius kelerius metus bendrovė „HISK“ įrengė net 9 tokio tipo sankryžas avaringiausiose zonose.

Kitas inovatyvus susisiekimo infrastruktūros tobulinimo pavyzdys – pažangių jutiklių, stebėjimo bei perspėjimo sistemų integravimas. Jutikliai nustato eismo intensyvumą, greičio pažeidimus, taip pat gali fiksuoti vairuotojo elgesį ar iš miško pusės artėjančius gyvūnus. Tokie duomenys vėliau leidžia identifikuoti vietas, kuriose kyla nelaimių rizika ir imtis prevencijos.

Vis aktyviau naudojamos saulės baterijos taip pat atveria naujas galimybes. Kelyje Molėtai–Pabradė suprojektuoti ne tik saugų greitį užtikrinantys miesto vartai ar saugumo salelės, bet ir pėsčiuosius saugantys, mirksintys kelio atšvaitai su saulės baterijomis. Jie montuojami miesto vartų pradžioje ir pabaigoje. Diegiant tokius sprendimus, galima išvengti sudėtingo elektros kabelių klojimo, nes atšvaitams užtenka tik saulės energijos.

Magistraliniuose keliuose taip pat netrūksta technologinių sprendimų, kurių iš pažiūros nepastebime, bet dėl jų galime keliauti gerokai saugiau. Pavyzdžiui, magistraliniuose keliuose Vilnius–Panevėžys, Vilnius–Kaunas, Kaunas–Marijampolė ir kituose ruožuose įrengtos kelio apsaugos nuo akinimo sistemos, tvirtinamos ant esamų apsauginių atitvarų. Ši sistema apsaugo vairuotojus nuo priešprieša atvažiuojančių automobilių priekinių žibintų akinimo – tai padeda išvengti avaringų situacijų.

Nepamirštamas ir žvėrių saugumas

Infrastruktūros bendrovės didesnį dėmesį nei anksčiau skiria ne tik vairuotojų apsaugai nuo į kelią išbėgančių žvėrių, bet ir laukinei gamtai. Nors tam dažniausiai pasitelkiami standartiniai sprendimai, pavyzdžiui, prie miškų statomos tvoros, tačiau taip pat atsiranda ir mažiau matytų pavyzdžių.

Neseniai bendrovės „HISK“ suprojektuotoje valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai vienoje atkarpoje numatyta pastatyti pirmąjį Lietuvoje žaliąjį tiltą. Tai virš automagistralės įrengtas gyvūnams skirtas migracijos koridorius, kuriuo jie saugiai galės patekti iš vienos kelio pusės į kitą. Verta pastebėti, kad kaimyninėje Lenkijoje tokius tiltus stato jau seniai, tad Lietuva šiame kontekste kiek vėluoja.

Kitas pavyzdys – varliagyvių apsauga. Statant Panevėžio aplinkkelį, buvo įrengti specialūs per kelią einantys vamzdžiai, kuriais ropliai gali saugiai migruoti iš vieno vandens telkinio į kitą.

Saugumui užtikrinti būtinas bendradarbiavimas

Neabejoju, kad užtikrinant saugumą keliuose svarbūs yra ne tik atskiri įgyvendinami sprendimai, bet ir bendras valstybės, infrastruktūros ir statybos įmonių bei kitų suinteresuotų šalių požiūris bei indėlis.

Pavyzdžiui, projektuodami susisiekimo infrastruktūrą, rangovai į projektą turėtų žiūrėti žmogiškai. Jei projekte nebuvo numatytas vienas ar kitas saugumą užtikrinantis sprendimas, tačiau atliekant darbus matoma, kad jis yra reikalingas, už projekto įgyvendinimą atsakingi asmenys turėtų jausti atsakomybę pasiūlyti papildomas priemones.

Akivaizdu, kad Lietuvoje dirbančios infrastruktūros įmonės turi ne tik idėjų, bet ir reikalingų kompetencijų, kurias savo įmonėje nuolat stengiamės kelti. Tačiau siekiant didesnio saugumo keliuose, būtinas ir tinkamas užsakovų, t.y. valstybės, požiūris bei pakankamas infrastruktūrinių projektų finansavimas. Tik visų suinteresuotų pusių tikslingai suplanuoti veiksmai gali leisti iš esmės keisti situaciją Lietuvos keliuose.