Ekspertai siūlo naują tvarumo paradigmą: dar galime suspėti pasikeisti

Nors nuo JTO paskelbtų 17 darnaus vystymosi tikslų praėjo jau aštuoneri metai, situacija kai kuriuose srityse ne tik negerėja, bet šiandien turime daugiau kenčiančių žmonių ir suniokotos aplinkos nei 2015 m. Tvarumo temą tyrinėjantys ekspertai sako, kad dar turime laiko pasikeisti ir siūlo naują Globalios lyderystės tvarumui paradigmą.

Sukūrė vertybėmis grįstą modelį

„Texas A&M University – Central Texas” universitete dirbantis vadybos ir lyderystės profesorius, knygų autorius ir verslo konsultantas Jody Fry sako, kad deklaracijos ir ambicingi tvaraus vystymosi tikslai yra svarbūs. Vis dėlto, tai turi būti paremta labai konkrečiais žingsniais, ne tik formaliu požiūriu. „Pirmasis žingsnis – ekoraštingumo ugdymas. Reikia, kad žmonės suvoktų, kas yra tvarumas. Savo praktikoje sutinku daugybę žmonių, norinčių geresnio pasaulio, tačiau jiems kyla klausimas: ką turiu daryti, nuo ko pradėti?“, – sako jis. – Todėl didžiausias iššūkis – kaip pereiti nuo aistros ir užsidegimo į veiksmą ir supratimą, kaip tas veiksmas gali keisti pasaulį“.

Pasak Jody, tvarumo temoje šiandien yra daug pykčio, ko pasekoje atsiranda „aš ir tu“ vietoje „mes“. „Jeigu tvaraus pasaulio sieksime kiekvienas atskirai, teigiami pokyčiai taip ir neįvyks. Todėl visus, kam artimas noras keisti situaciją, kviečiu leistis į vidinę, dvasinę kelionę“, – sako jis. – „Šis laikmetis ragina į save pažvelgti giliau. Būtent apie tai kalba mano ir dr. Eleftheria Egel siūloma Globalios lyderystės tvarumui paradigma. Ji remiasi dvasinės lyderystės modeliu“.

J. Fry akcentuoja tris naujosios paradigmos aspektus. „Pirmasis – prasmė, pašaukimas kurti tvarų pasaulį. Svarbu suvokti, kad gyvenimas turi prasmę ir kad kiekvienas galime daryti pokytį. Antrasis – bendruomenė, bendrystė su kitais. Tačiau, kad išdrįstume nešti pokytį pasauliui, mums reikia surasti šaltinį, iš kurio pasisemtume jėgų. Būtent šį šaltinį, trečiąjį aspektą, ir vadiname vidiniu gyvenimu. Puoselėjant savo vidinį gyvenimą (dažnai – su dvasinio vadovo ar mentoriaus pagalba) ugdome vertybes, leidžiančias mums mylėti kitus žmones ir jiems tarnauti“, – atskleidžia jis.

Pasak dr. Fry, siekiant tvarumo svarbu vystyti ir įgyvendinti šiuos tris aspektus, kad atsitrauktume nuo savanaudiškų tikslų ir nesuvaldomo pelno siekimo bei egoistinių profesinių ambicijų. Tik taip galėsime rūpintis esminiais socialiniais ir aplinkosaugos klausimais, t.y. trigubu galutiniu rezultatu: žmonėmis, planeta ir pelnu. „Lyderiams sakome – jeigu jums rūpi skurdas, nelygybė, siekite ne tik išlaikyti pasaulį ir aplinką tvariais, bet dar daugiau – sukurkite juos klestinčiais“, – sako Jody. – „Tiek, kiek atspindime savo vidines vertybes ir jas puoselėjame įvairių praktikų pagalba, tiek jos mus skatina nukreipti savo žvilgsnius į kitus žmones, jiems tarnauti, būti rūpestingais. Visi trokštame laimės, bet gan dažnai jos ieškome išoriniuose dalykuose, kur jos nėra. Laimė slypi giliai mūsų – žmogiškų būtybių – viduje“.

Galvokime apie ateities kartas

Kalbėdama apie 17 darnaus vystymosi tikslus verslo mentorė, EdTech startuolio įkūrėja ir mokslininkė dr. E. Egel įsitikinusi: buvo svarbu juos išsikelti ir dėl jų susitarti, bet yra su tuo susijusių iššūkių. „Naujausia JTO statistika rodo, kad nepaisant darnaus vystymosi tikslų ir visų su tuo susijusių pastangų, šiandien turime didesnį skaičių žmonių, kurie kenčia. Be to, daugiau aplinkos ir ekologinės gyvybės palaikymo sistemų – tiek dabarties, tiek ateities kartų – yra rimtai pažeistos, palyginti su 2015 m. Taip yra todėl, kad darnaus vystymosi tikslai palaiko vystymąsi, kuris yra analogiškas materialaus vartojimo didinimui. Tokia idėja neigia faktą, kad Žemės ištekliai yra riboti ir kad mums reikia išmokti kaip galima geriau pasinaudoti esamais resursais neeikvojant jų. Todėl būtina į problemas pažvelgti giliau. Siekdami naujo požiūrio, su profesoriumi Jody Fry pasiūlėme Globalios lyderystės tvarumui modelį“, – atskleidžia ji.

Pasak Eleftheria, esame atsakingi už tuos žmones, tas šalis, kurios yra nutolusios nuo mūsų laiko ir vietos atžvilgiu. Tai gali būti tiek amazonės indėnai, tiekimo grandinės Afrikoje atstovai, tiek mūsų anūkai, kurie dar tiks išvys šį pasaulį po daugelio metų. „Jeigu neapginsime šių žmonių teisių, neprisiimsime nuotolinės moralinės atsakomybės, deklaracijos liks tik lozungais popieriuje“, – teigia ji.

dr. Eleftheria Egel

Mokslininkė įsitikinusi – norimam pokyčiui reikalinga taip vadinama moralinė vaizduotė etikoje, kad galėtume įsivaizduoti, kaip kiti žmonės jaučiasi arba kaip jausis mūsų vaikai, anūkai šioje planetoje, kai jie gims. „Paprastai suprantame, kad esame atsakingi už save, šeimą, kaimynus, tautą. Tačiau svarbu čia nesustoti ir praplėsti savo suvokiamas moralines atsakomybes“, – kviečia ji.

E. Egel sako, kad dvasingumas, kurio centre yra meilė, mums padeda suprasti, kad mes susiję ne tik su „savais“, bet ir kitais žmonėmis visame pasaulyje bei ateities kartomis. „Tą suvokę lyderiai į savo įmonių balansus, finansines ataskaitas pažvelgs kitaip. Įmonių vadovus kviečiu žiūrėti ne tik į pajamas, bet ir į žmonių, gyvūnų teisių išsaugojimą, ateities kartų gerbūvį. Jei nepereiname iš teisingumo etikos į rūpesčio etiką, visuomet rasis pasidalijimas, atsiskyrimas tarp žmonių, tolesnis planetos niokojimas“, – įsitikinusi verslo mentorė.

Vidinio gyvenimo puoselėjimo svarba

J. Fry ir E. Egel modelyje itin svarbią vietą užimančiai dvasinei lyderystei, pasak šia tema jau eilę metų besidominčios bei mokymus rengiančios Aušros Dubonikės, labai svarbus vidinio gyvenimo puoselėjimas per įvairias praktikas. „Jų esama daugybės, kiekvienas gali pasirinkti labiausiai sau tinkamas. Svarbu, kad jos padėtų pakilti iš savo egoizmo ir užsisklendimo bei praplėstų požiūrį į pasaulį. Aš pati kas rytą praktikuoju dienoraščio rašymą: popieriaus lape išguldau natūraliai tekančias mintis, kurios būna ir slogios, ir neramios; užduodu kylančius klausimus; čia palieku blogus jausmus. Tai tarytum rytinis minčių dušas, padedantis jas apvalyti ir atverti protą bei širdį dienos įkvėpimams ir sutinkamiems žmonėms“, – dvasingumą ugdančiomis praktikomis dalijasi ji.

Gamta – dar vienas būdas pasisemti vidinės ramybės ir dvasinės stiprybės, todėl Aušra kviečia kuo daugiau laiko praleisti gamtos apsuptyje. „Be to, tam tikros kūno judesio praktikos man padeda atsiverti transcendencijai taip pat, kaip ir kasdienis Švento Rašto skaitymas. Tuo pačiu dvasinės lyderystės nereikia painioti su religingumu – ją gali puoselėti bet kurios religijos atstovai ar religijos neišpažįstantys žmonės“, – sako moteris.

Paklausta, kaip dvasinės lyderystės temą integruoja į mokymus, Aušra atskleidžia kitus kviečianti į tai, ką pati praktikuoja ir ką pataria pasaulinio lygio vadybos mokslininkai. „Dalyvius per konkrečias dvasingumo puoselėjimo praktikas kviečiu išgyventi gilesnį prasmės ir bendrystės su kitais patyrimą. Neseniai vedžiau užsiėmimą švietimo įstaigų darbuotojams, kur judesio praktikos pagalba gilinomės į prasmę profesinėje veikloje. Nustebau jautriu ir subtiliu dalyvių patyrimu, giliomis ir prasmingomis jų įžvalgomis bei pasisemtu įkvėpimu veiklai. Prieš kurį laiką viena bendruomenė paprašė pagalbos kuriant jų miestelio viziją. Judesio, vizualizacijos bei rašymo praktikų pagalba sukurta vizija viršijo visų lūkesčius“, – dalijasi A. Dubonikė.

Pasak Aušros, J. Fry dvasinės lyderystės modelyje svarbios trys dimensijos – prasmės, bendrystės ir vidinio gyvenimo. „Labai svarbu puoselėti vidinį gyvenimą, nes jis sustiprina prasmės ir bendrystės patyrimą. Tą nuolat girdžiu bendraudama su prof. J. Fry – vienu garsiausių dvasinės lyderystės vadyboje mokytojų. Taip dvasinė lyderystė konvertuojasi į trigubą galutinį rezultatą: darbas tampa efektyviu, veikla yra pelninga bei kyla rūpestis aplink esančiais žmonėmis ir gamta“, – atskleidžia ji.