Paskelbta
2 metai prieš-
Vilniaus ir Kauno konkurencija juntama daugelyje sričių. Šiandien jie matuojasi ne tik sporto komandų pajėgumu ar arenų bei stadionų dydžiais, bet ir universitetų inovatyvumu, užsienio investicijomis, sveikatos priežiūros paslaugų kokybe.
Nors Vilnius dėl sostinės statuso pritraukia daugiau tarptautinio dėmesio, Kauno potencialą smarkiai augina laikinosios sostinės universitetai, didinantys miesto žinomumą tarp pasaulinio lygio technologijų įmonių. Dėl universitetų įtakos Kaunas itin ryškiai matomas ir Europos medicininio turizmo žemėlapyje, taip kurdamas juntamą naudą ne tik miestui, bet ir visai Lietuvai.
Kauno privalumai
„Tiek švietimo, tiek sveikatos srityje Kaunas pirmauja Lietuvoje. Tai parodo ir neseniai Finansų ministerijos atnaujintas Gyvenimo kokybės indeksas. Pastaraisiais metais vertinant vadinamąsias plyno lauko investicijas – ypač užsienio bendrovių – aiškėja, kad didelė jų dalis keliauja į Kauną. Žvelgdami per gyvenimo kokybės prizmę manome, kad Kaunas siūlo geresnį kainos ir kokybės santykį, kompaktiškesnį miestą“, – laikinosios sostinės privalumus vardina Andrius Veršinskas, viešosios įstaigos „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas.
Kaip vieną svarbiausių veiksnių, užtikrinančių miestų augimo perspektyvas A. Veršinskas įvardina aukštojo mokslo įstaigas. Kaunas šiuo atžvilgiu yra išskirtinai palankioje pozicijoje – mieste yra net 7 universitetai ar jų filialai, 6 kolegijos.
„Panašu, kad universitetai kuo toliau, tuo labiau lems miestų perspektyvumą. Pastarojo dešimtmečio Kauno tobulėjimas didele dalimi priklausė būtent nuo aukštojo mokymo įstaigų – jie paruošia talentus“, – sako „Kaunas IN“ atstovas.
Anot jo, universitetų neturintiems Lietuvos miestams investuotojus pritraukti gerokai sunkiau. Ypač – jei investuotojo tikslas yra kurti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.
Stiprybė – medicinoje ir inžinerijoje
Neseniai sudarytame Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge pirmajame ketverte puikuojasi net trys Kauno universitetai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Kauno technologijos universitetas (KTU).
Pirmą kartą šiame reitinge į antrą poziciją įkopęs LSMU kasmet paruošia daugiau nei po tūkstantį specialistų – medikų, vaistininkų, odontologų, veterinarų. Būtent dėl universiteto dydžio ir mokymo programų kokybės Kaune koncentruojasi geriausi medicinos specialistai. Pagal medikų kiekį – net 306 praktikuojantys sveikatos priežiūros specialistai 10 tūkst. gyventojų – Kauno savivaldybė Lietuvoje pirmauja. Palyginimui, Vilniuje šis skaičius yra net trečdaliu mažesnis, 205.
Anot Lauryno Jaruko, vadovaujančio privačiai sveikatos ir grožio klinikai „Fi Clinica“, tokia medikų koncentracija viename mieste Kaunui suteikia milžinišką pranašumą.
„Kaune dirba apie 30 proc. visų Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų. Tokia aplinka užtikrina, kad Kaune yra ir didžiausias sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, ir aukščiausio lygio kompetencijos“, – sako klinikos vadovas.
Itin svarbus miesto variklis yra ir KTU, ugdantis IT, elektronikos, komunikacijų, chemijos ekspertus, vertinamus visame pasaulyje.
„Industrijai reikia technologinį ir inžinerinį išsilavinimą turinčių talentų. Verslai su investicijomis eina ten, kur tokių specialistų yra. Kaunas šiuo atžvilgiu išskirtinis ne tik lokaliai, bet ir platesniu mastu – inžinerijos specialistų rengimas šiame mieste yra stiprus ES kontekste. Būtent dėl to laikinoji sostinė sudomino tokias įmones, kaip „Continental“ ir „Hella“. Dar prieš kelis metus įvairiuose reitinguose Kaunas buvo įvardinamas kaip viena iš trijų patraukliausių lokacijų elektronikos R/D centrams Europoje“, – kitą svarbų miesto privalumą išryškina A. Veršinskas.
Medicinos turizmo traukos centras
Rekreacinio turizmo žemėlapyje Lietuva yra nedaug kam žinoma šalis, o štai medicininio turizmo žemėlapyje Lietuva yra ryški žvaigždė. Esame aštunti Europoje pagal kiekį keliautojų, kurie atvyksta medicinos paslaugų.
„Kuomet, tarkime, britui prireikia ortopedinės operacijos, valstybiniame sveikatos paslaugų tinkle procedūros jam gali tekti laukti net ketverius metus. Kenčiant skausmus tai – per ilgas laikas. Todėl jie gręžiasi į privačius paslaugų teikėjus. Lietuvoje tos paslaugos yra net du-tris kartus pigesnės nei namie ir jas galima gauti jau maždaug po mėnesio. Susisiekimas su Lietuva – puikus. Maža to, čia aukštesnė paslaugos kokybė – didesnis specialistų dėmesys, vietinės reabilitacijos galimybės“, – aiškina L. Jarukas.
Jo teigimu, atvykus į Lietuvą lėktuvu nėra didelio atstumo skirtumo – važiuoti į Kauną ar į Vilnių. Tuo metu kurortiniai miestai – Druskininkai, Birštonas su Kaunu palaiko simbiotinius santykius, padeda vykdyti kokybišką pacientų reabilitaciją po chirurginių procedūrų.
„Dėl didelės medikų koncentracijos ir privačių medicinos centrų gausos būtent Kaunas Lietuvoje išsiskiria kaip stipriausias medicinos turistų traukos centras. Ne vien dėl paslaugų prieinamumo – tokius turistus vilioja ir miesto centro žaluma, Kauno kompaktiškumas, patrauklus Senamiestis, Nemuno ir Neries kaimynystė“, – sako klinikos vadovas.
Ekonominis efektas
Rekreacinio turizmo analizė rodo, kad Lietuvoje tipinis keliautojas praleidžia 2-3 dienas. Tuo metu medicininiai turistai šalyje, kurioje gauna paslaugas, praleidžia vidutiniškai 5-7 dienas. Jei reikia ilgesnės reabilitacijos – net ir 20 dienų.
„Dažniausiai mūsų medicinos centre iš užsienio atvykstantiems pacientams atliekamos paslaugos – skrandžio mažinimo operacijos, ortopedinės kelio ar klubo sąnarių, artroskopinės operacijos. Taip pat – plastinės veido, krūtinės, pilvo srities operacijos. Vidutinė tokių procedūrų kaina iš užsienio atvykstantiems pacientams gali siekti apie 5-7 tūkst. eurų. Trečdalis tokių pacientų į Lietuvą atvyksta su artimaisiais ir viešbučiuose jie praleidžia apie savaitę. Todėl skaičiuojame, kad per buvimo Lietuvoje laiką tokie pacientai mūsų šalyje išleidžia apie 10 tūkstančių eurų, o jeigu operacija ortopedinė, reikalingas ilgiau trunkantis gydymas ir reabilitacija – ir iki 20 tūkstančių eurų. Tai – kelis kartus daugiau nei galima tikėtis iš vidutinio pažintinio turisto“, – naudą šalies ekonomikai skaičiuoja L. Jarukas.
KTU atveria duris norintiems daugiau nei diplomo – nauja galimybė prisidėti prie lustų kūrimo
Nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje miršta kas antras lietuvis, bet stebimos tendencijos nuteikia optimistiškai
Verslo ir mokslo bendradarbiavimas – investicija į biotechnologijos ateitį Lietuvoje
Lietuvos darbo rinkos prognozės 2033 metams kvalifikacijos ir sektorių lygmenyse
DI vaidmuo modernioje tiekimo grandinėje: nuo kainodaros sprendimų iki dronų integravimo
5 aukštosios mokyklos skirs 1 mln. EUR finansavimą EDINA sistemos atnaujinimui
Tirpioji kava yra tikra kava: ekspertės siūlo geriau pažinti šį gėrimą
Naujos taisyklės darbo rinkoje: dirbtinis intelektas atims darbą iš tų, kurie juo nesinaudos
Nerimas dėl finansų – paveldimas: kaip užsitikrinti ramesnę finansinę ateitį?
Jensen Huang, „Nvidia“ generalinis direktorius, pardavė 100 000 akcijų už 14,4 mln. USD pagal savo 865 mln. USD vertės akcijų...
Pasaulyje, kuriame skaitmeninis gyvenimas juda braukimų ir paspaudimų greičiu, vienas Bengalūro startuolis orientuojasi į kažką žmogiškesnio: jūsų balsą. Pristatome „Ringg...
„Meta“ investuoja 14,3 mlrd. USD į „Scale AI“, pritraukdama startuolio generalinį direktorių Alexandr Wang, kad šis padėtų bendrovės dirbtinio intelekto...
Naujuoju daugiau nei 120 technologijų sektoriaus bendrovių vienijančios Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininku išrinktas Mantas Katinas, „Wargaming Vilnius“...
Abu Dabio technologijų grupė „G42“ įsteigė dukterinę įmonę Londone, vykdydama savo planą plėtoti veiklą Europoje. Naujas padalinys „G42 Europe &...
Įspūdingos Gizos piramidės, dirbtinės palmės formos salos Dubajuje, 828 metrų aukščio „Burj Khalifa“ dangoraižis – tūkstančius metų pasaulis žavisi inžinerijos...
Kad ir kur dirbtumėte – biure ar namuose – darbo stalas dažnai tampa tarsi magnetas, traukiantis popierius, puodelius, laidus, užrašus...
Daugelis esame girdėję patarimų, kaip apsisaugoti nuo įžūlių sukčių ir piktavalių internete, tačiau, nepaisant visų prevencinių priemonių, kibernetinių nusikaltėlių aukų...
Besikeičiantis klimatas ir ilgesni šiltojo sezono laikotarpiai Lietuvoje verčia permąstyti namų komforto standartus. Oro kondicionierius jau nebėra prabangos prekė –...
Vasara Lietuvoje neatsiejama nuo koncertų, šokių po atviru dangumi ir muzikos festivalių, pritraukiančių tūkstančius lankytojų. Tačiau už pakilios nuotaikos slypi...