Paskelbta
2 val prieš-
By
Raminta V.
Parduotuvė nebūtinai turi būti didelė, joje nebūtinai turi dirbti pardavėjas, o pirkėjui nebūtinai reikia pačiam ieškoti prekių lentynose. Rumunijos startuolio vystomas „Proximart“ modelis bando visus šiuos įprastus mažmeninės prekybos principus pakeisti vienu kompaktišku robotizuotu sprendimu.
„Proximart“ yra maždaug 15 kv. metrų modulinė autonominė parduotuvė, galinti veikti visą parą. Pirkėjas ekrane pasirenka norimas prekes, atsiskaito kortele, o robotizuota sistema jas paima iš viduje esančių lentynų ir perduoda klientui. Parduotuvėje nuolat dirbančio žmogaus nereikia.
Projektą vystanti Rumunijos bendrovė „SQB Robotics“ šį sprendimą pozicionuoja kaip alternatyvą vietoms, kuriose tradicinę parduotuvę išlaikyti per brangu arba sudėtinga. Pagal „Enterprise Europe Network“ paskelbtą informaciją, tokiai prekybos vietai įrengti iš esmės reikia lygios aikštelės ir elektros tiekimo.
Vienas svarbiausių „Proximart“ elementų yra vadinamasis „Squirrel Bot“ – robotizuotas griebtuvas, sukurtas paimti skirtingų formų ir svorio prekes. Sistema turi būti pakankamai tiksli, kad galėtų tvarkyti ne tik skardines ar dėžutes, bet ir stiklinius butelius, sunkesnius skysčius bei dalį greitai gendančių produktų.
Tai išskiria šį modelį iš tradicinio prekių automato. Įprastas automatas paprastai turi griežtai apribotą prekių dydį ir išdėstymą, o robotizuota parduotuvė gali turėti gerokai įvairesnį asortimentą.
Kitas privalumas – paprastesnė vagysčių kontrolė. Pirkėjas prekę gauna tik po apmokėjimo, todėl nereikia kurti tokios sudėtingos kamerų ir prekių sekimo infrastruktūros, kokia naudojama kai kuriose visiškai atvirose autonominėse parduotuvėse.
Parduotuvės operatorius nuotoliniu būdu gali stebėti pardavimus, keisti kainas, sekti likučius ir planuoti papildymą. Žmogaus darbas iš prekybos vietos nedingsta visiškai – vis tiek reikia papildyti atsargas, valyti ir prižiūrėti įrangą, tačiau vienas darbuotojas teoriškai gali aptarnauti kelias tokias vietas.
Didžiausia tradicinės mažos parduotuvės problema dažnai nėra prekės. Tai darbo užmokestis, ilgos darbo valandos, nuoma ir per mažas klientų srautas tam tikromis dienos valandomis.
Jeigu nedidelė prekybos vieta gali veikti 24 valandas per parą be nuolat vietoje esančio darbuotojo, atsiranda visai kitokia ekonomika. Tokia parduotuvė galėtų būti įrengiama ten, kur įprasta parduotuvė neatsipirktų: gyvenamųjų namų kvartale, gamyklos teritorijoje, verslo parke ar nedideliame miestelyje.
„Proximart“ kūrėjai šiuo metu ieško partnerių ir distributorių kitose Europos rinkose. Tai rodo, kad bendrovė į sprendimą žiūri ne kaip į vieną eksperimentinę parduotuvę, o kaip į galimą kartojamą modelį.
Potencialių vietų būtų nemažai. Nauji daugiabučių kvartalai, ligoninės, universitetų bendrabučiai, gamyklos, poilsio kompleksai, degalinės ar mažesni miesteliai – visur, kur klientui reikia pagrindinių prekių, tačiau tradicinei parduotuvei išlaikyti nepakanka srauto.
Dar įdomesnė gali būti specializuota tokio modelio versija. Robotizuotoje mini parduotuvėje nebūtina prekiauti pienu ir duona. Ji galėtų būti skirta gyvūnų prekėms, automobilių eksploatacinėms priemonėms, statybinėms smulkmenoms, vietos ūkininkų produkcijai, gėlėms ar net knygoms.
Pavyzdžiui, daugiabučių rajone visą parą veikianti gyvūnų prekių mini parduotuvė galėtų parduoti pašarą, kraiką ir dažniausiai reikalingas smulkias prekes. Pramoniniame rajone analogiškas modelis galėtų būti pritaikytas darbo pirštinėms, įrankiams ir apsaugos priemonėms.
Verslo idėjos esmė čia ne pati robotinė ranka. Esmė – galimybė sukurti mažą prekybos tašką, kuris veikia ilgas valandas, užima labai mažai vietos ir nereikalauja atskiro darbuotojo kiekvienoje vietoje.
Lietuvos verslininkui tai gali būti įdomu dviem kryptimis: kaip franšizės ar distributoriaus galimybė ir kaip įkvėpimas kurti vietinį, konkrečiai Lietuvos rinkai pritaikytą sprendimą.






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Pietų Korėjoje vis daugiau smulkių prekybos ir paslaugų vietų bando išspręsti tą pačią problemą – kaip veikti ilgiau, patirti mažesnes...
Parduotuvė nebūtinai turi būti didelė, joje nebūtinai turi dirbti pardavėjas, o pirkėjui nebūtinai reikia pačiam ieškoti prekių lentynose. Rumunijos startuolio...
Dublino Kimmage rajone atidaryta nauja „SPAR“ parduotuvė nėra įdomi vien tuo, kad tai dar viena prekybos vieta. Kur kas įdomiau...
Pietryčių Azijos technologijų gigantė „Grab“ žengia dar vieną žingsnį nuo pavežėjimo ir maisto pristatymo programėlės link plataus finansinių paslaugų verslo....
Atliekų tvarkymo bendrovė „Energesman“ išplatintame pranešime teigia, kad pagrindinė Vilniaus atliekų krizės priežastis buvo ne jos finansinė padėtis, o pasikeitusi...
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...