Apklausa: Lietuvos gyventojai labiausiai palaiko atsinaujinančią energetiką

Atsinaujinanti energetika Lietuvoje vertinama palankiausiai. Elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių pritaria daugiausia šalies gyventojų, rodo reprezentatyvi visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Reklama

Gegužę vykdytoje apklausoje į klausimą, kokiam elektros energijos gamybos būdui labiausiai pritariate, didžioji dauguma respondentų rinkosi atsinaujinančius energijos išteklius – saulę, vėją ir kitus.

„Lietuvos gyventojų nuomonė apie atsinaujinančią energetiką nuosekliai gerėja – tam pasitarnauja ne tik šalyje įgyvendinami dideli atsinaujinančios energetikos projektai, kaip pradedamas planuoti pirmasis jūrinio vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje, bet ir galimybė patiems tapti žaliosios elektros energijos gamintojais, taip užsitikrinant mažesnes kainas ir didesnę nepriklausomybę nuo jų svyravimų“, – komentuoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovas Edgaras Maladauskas.

Nors dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje kilusi energetinė krizė galėjo prisidėti prie palankesnės nuomonės atsinaujinančiai energetikai, E. Maladauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojai reikšdavo palaikymą švaresnei elektros energijos gamybai dar gerokai iki tol. Remiantis 2019 metais sudaryto Eurobarometro duomenimis, jau tada 70 proc. šalies respondentų pritarė nuomonei, kad Europos Sąjunga (ES) turi skatinti didesnes investicijas į atsinaujinančią energetiką, kai tam vidutiniškai pritarė 60 proc. apklaustųjų ES šalyse.

Lietuvoje statomus vėjo elektrinių parkus gyventojai taip pat vertina teigiamai – 2022 m. apklausos duomenimis, net 77 proc. respondentų kraštovaizdyje matomas vėjo elektrines vertina teigiamai.

Palaikymas vėjo elektrinėms kaimiškose vietovėse

Naujausios apklausos duomenimis, iš elektros energijos gamybos būdų šalies gyventojai labiausiai pritaria saulės (67 proc.) bei vėjo (48 proc.) elektrinėms. Hidroelektrinėms palankumą išreiškė 22 proc. apklaustųjų.

„Turime pripažinti, kad tas elektros energijos gamybos būdas, kurį sutinkame dažniausiai, ir yra palankiausiai vertinamas – per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje daugėjo ne tik saulės elektrinių, bet ir naujų vėjo elektrinių parkų. Per minėtą laiką griuvo ne vienas mitas apie šių elektrinių poveikį aplinkai ar žmogui – daugelis įsitikino, kad tiek vėjas, tiek saulė yra aplinkai bei žmogui draugiški ištekliai, kurių dėka galime ne tik užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, bet ir kovoti su klimato kaitos iššūkiais“, – sako E. Maladauskas.

Beveik 60 proc. Lietuvoje 2022 m. pagamintos elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Nors šalyje instaliuotų vėjo elektrinių galia tik šiemet peržengė 1 GW ribą, vėjas vis dar generuoja didžiausią energijos dalį – Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis, bendroje atsinaujinančių išteklių įrengtosios galios rinkos struktūroje vėjo elektrinės 2022 m. sudarė 73,7 proc. LVEA duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 vėjo elektrinių ir hibridinių parkų vystymo stadijoje, juos įgyvendinus, vėjo elektrinių galia turėtų išaugti iki 2,6 GW.

Pašnekovas atkreipia dėmesį į apklausos rezultatus – vėjo elektrinėms labiausiai pritaria ne tik aukštesnio išsimoklinimo respondentai, bet ir ūkininkai.

„Kaimiškų vietovių gyventojų palankumas vėjo energetikai taip pat rodo teigiamą poslinkį visuomenėje. Tam įtakos turėjo ne tik asmeninės patirtys, pamačius, kaip iš tikrųjų veikia vėjo elektrinės, bet ir pastaruoju metu besiklostantys draugiški santykiai tarp vėjo elektrinių parkų vystytojų ir šalia parkų esančių bendruomenių. Vystytojai ne tik atsižvelgia į bendruomenių lūkesčius, atsako į kylančius klausimus, bet ir prisideda prie jų gerovės, pasirašant ilgalaikės paramos sutartis, kurių dėka tvarkoma kaimiškų vietovių infrastruktūra, organizuojami renginiai jaunimui ir pan.“, – sako LVEA atstovas.

Atsinaujinanti energetika kelia mažiau diskomforto

Palankumą atominei elektrinei išreiškė 23 proc. respondentų, šiluminei elektrinei – 12 proc. Abu šie elektros energijos gamybos būdai taip pat vertinami kaip labiausiai keliantys diskomfortą – į klausimą, kokia elektrinė, nutolusi nuo jūsų namų 3 km ar mažesniu atstumu, jums keltų mažiausiai diskomforto, tik 14 proc. respondentų nurodė atominę, o 12 proc. – šiluminę elektrinę.

„Tradiciniai elektros energijos gamybos būdai naudojant taršų kurą kuo toliau, tuo labiau taps nepriimtini ne tik dėl išskiriamo anglies dioksido į aplinką, bet ir dėl sąlyginai aukštų kuro kainų. Tuo tarpu branduolinė energetika vis dar yra lydima baimių ir abejonių, kurias diktuoja skaudžios praeities pamokos“, – pastebi E. Maladauskas.

Apklausos duomenimis, mažiausiai diskomforto gyventojams keliančios elektrinės yra atsinaujinančių energijos išteklių – saulės (65 proc. respondentų), vėjo (31 proc.) ir hidroelektrinė (16 proc.).

Gegužės 19-26 d. „Spinter tyrimai“ vykdytoje apklausoje dalyvavo 1009 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.