Nauja tvarka dalį verslų paliks be saulės elektrinių

Pasinaudojimo elektros tinklais aprašo pokyčiai dalį verslų, planuojančių įsirengti saulės elektrines, gali palikti tuščiomis rankomis. Verslas-verslui saulės energetikos sektoriuje dirbančios įmonės „Eternia Solar“ vadovas Aidas Ignatavičius teigia, kad visiems norintiems jau dabar neužtenka numatytų elektros tinklo pralaidumo kvotų, arba siūloma investuoti sumas, kurios paverstų saulės elektrinę nerentabilia.

Reklama

Naujas energijos operatorių Pasinaudojimo elektros tinklais aprašas (PETA) įsigaliojo kovo pradžioje. Jis yra skirtas gamintojams ir gaminantiems vartotojams, kurių saulės elektrinės jungiamos prie perdavimo bei skirstomojo tinklo.

Viena esminių naujovių apraše klientams, kurių saulės elektrinės jungiamos prie ESO skirstomojo tinklo – likusių laisvų elektros tinklų pralaidumų paskirstymas prioritetinėms grupės. Tam visas tinklas buvo suskirstytas „Litgrid“ 110 kV tinklo ruožais, prasidedančiais ir užsibaigiančiais rajono transformatorių pastotėse, kurios užtikrina elektros perdavimą mažesnėms skirstomajame tinkle veikiančioms transformatorinėms.

Laisvas kiekvieno ruožo elektros tinklų pralaidumas paskirstytas trims prioritetinėms grupėms. 27 proc. tinklo pralaidumo skirta ne pelno siekiančioms organizacijoms ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių bendrijoms, 33 proc. – fiziniams asmenims arba jiems skirtiems nutolusiems saulės parkams. Dar apie 20 proc. skirta – verslas-verslui sektoriaus nutolusioms, ir likę vos 20 proc. – nuosavoms verslo saulės elektrinėms.

Pasak „Eternia Solar“ vadovo Aido Ignatavičiaus, aprašas dabar neatsižvelgia į tai, kad kai kurie rajonai yra labiau industrializuoti ir įmonių poreikis turėti nuosavą ar nutolusį energijos šaltinį yra aukštesnis, nei kitur. Bendrų kvotų taikymas gali palikti jas be planuojamos saulės elektrinės – sprendimas, kurį verslas priima tiksliai bei nuodugniai pasvėręs visus už ir prieš.

„Naujas aprašas, be abejo, suteikė aiškumo rinkos dalyviams, kokie yra prioritetai skirstant likusias laisvas galias. Vis dėlto, klausimų kelia tai, kokiais skaičiavimais remiantis beveik trečdalis tinklo pralaidumo buvo skirta savivaldybėms ir ne pelno siekiančioms organizacijoms, nors jos pačios nėra reikšmingos saulės energijos vartotojos ir saulės energetikoje dalyvauja gana vangiai. Pavyzdžiui, laisvųjų ekonominių zonų teritorijose, kuriose veikia daugiausia pramonės įmonės, apie trečdalis tinklo pajėgumų greičiausiai bus neišnaudota dėl anksčiau minėtų kvotų“, – sakė A. Ignatavičius.

Pasak jo, pagal naująjį PETA yra tinklo ruožų, kuriuose verslui skirtą kvotą išnaudotų kelios didesnės gamybos įmonės. Jau dabar kai kurios pramonės bendrovės, turinčios megavatų galios elektros įvadus ir reikiamą infrastruktūrą iš AB ESO gauna prijungimo sąlygas, kuriose nurodyta rekonstruoti tinklą už kelis milijonus eurų, nors pajėgumų tinkle dar yra – tik jie pagal kvotą priklauso kitoms prioritetinėms grupėms.

Kita rinkos dalyviams klausimų kelianti PETA naujovė yra AB ESO likusių laisvų galių paskirstymas kaimo ir miesto vietovėms. Čia miestams skirta 27 proc., o kaimo vietovėms – 63 proc. tinklo pralaidumų.

„Verta paminėti, kad didžiųjų Lietuvos miestų teritorijose yra nemažai pramonės objektų, kuriems nesuvartojus jų saulės elektrinių pagamintos elektros energijos, tą padarytų kiti, dažniausiai nedideliu atstumu esantys elektros vartotojai. Tokiu būdu didžiąją laiko dalį būtų išvengiama atgalinės generacijos į tinklą, todėl jis nėra papildomai apkraunamas“, – teigia A. Ignatavičiaus.

Spręsti susidariusią situaciją, kai įmonėms gali būti užkirstas kelias naudotis žaliąja energija, pasak A. Ignatavičiaus, galima būtų dviem būdais. Tai – peržiūrėti PETA numatytas tinklo ruožų kvotas ten, kur yra tokie pramoniniai rajonai kaip LEZ‘ai arba stambios įmonės, ir tinklo operatoriams sparčiau investuoti į pralaidumą šiuose problematiškuose ruožuose.