Klastotės Lietuvos aprangos ir aksesuarų sektoriams kainuoja brangiau nei Latvijos ir Estijos sektoriams kartu sudėjus

Pirkdami drabužį, rankinę ar laikrodį vartotojai vis dažniau vertina ne tik praktiškumą, bet ir gaminio išvaizdą, originalumą bei emociją, kurią jis kuria.

Reklama

EUIPO duomenimis, beveik trys iš keturių ES vartotojų būtų pasirengę mokėti daugiau už geresnio dizaino gaminius, Baltijos šalyse tokių pirkėjų dalis siekia 79 proc. Tačiau auganti dizaino vertė turi ir kitą pusę – originalių gaminių išvaizdą vis aktyviau kopijuoja klastotojai.

Lietuva Baltijos šalių kontekste išsiskiria nemalonia statistika

EUIPO skaičiavimais, Lietuvos drabužių, rankinių, laikrodžių ir juvelyrikos sektoriai dėl klastočių kasmet netenka apie 89 mln. eurų pardavimo pajamų. Tai gerokai daugiau nei Latvijoje, kur nuostoliai siekia apie 26 mln. eurų, ir daugiau nei dvigubai didesni nei Estijoje, kur jie vertinami apie 39 mln. eurų.

Didžiausia žala tenka Lietuvos drabužių sektoriui – apie 76 mln. eurų per metus. Rankinių, juvelyrikos ir laikrodžių sektoriuose prarandama dar apie 13 mln. eurų.

ES mastu klastotės mados ir aprangos pramonei kasmet kainuoja apie 12 mlrd. eurų, o rankinių, juvelyrikos ir laikrodžių sektoriams – dar apie 2,7 mlrd. eurų.

Prekės dizainas tampa vis svarbesnis pirkėjų pasirinkimui

Naujausi EUIPO duomenys rodo, kad dizainas vis labiau lemia europiečių pasirinkimą pirkti: 72 proc. ES vartotojų teigia, kad produkto dizainas jiems svarbus renkantis prekę, o 31 proc. jį laiko labai arba ypač svarbiu veiksniu. Produkto dizainas ypač svarbus jauniausiems vartotojams: 80 proc. 18–24 metų žmonių į jį atsižvelgia pirkdami, dažniau sieja dizainą su teigiamomis emocijomis ir yra labiau linkę už jį mokėti daugiau.

„Tyrimai rodo, kad vartotojai, ypač jaunesnės kartos, vertina gerą dizainą, todėl jo apsauga tampa svarbi Europos ekonomikos augimui ir konkurencingumui“, – sako EUIPO vykdomasis direktorius João Negrão.

Klastočių plitimą spartina e. prekyba ir socialiniai tinklai

Dizaino klastojimą spartina elektroninė prekyba ir socialiniai tinklai: internete greitai plinta gaminiai, imituojantys originalių produktų išvaizdą, o vartotojams ne visada lengva įvertinti, ar pirkinys teisėtas ir saugus.

EUIPO duomenimis, apie 13 proc. europiečių nurodo sąmoningai pirkę suklastotus gaminius. Tarp 15–24 metų vartotojų ši dalis dar didesnė – 26 proc. Tai rodo, kad klastočių rinką palaiko ne tik apgaulė, bet ir tai, jog kai kurie vartotojai sąmoningai renkasi pirkti suklastotas prekes.

Nukenčia ne tik didieji prekių ženklai

Klastotės dažnai siejamos su prabangos prekėmis, tačiau problema gerokai platesnė. Ypač pažeidžiamos mažos ir vidutinės įmonės, kurios remiasi keliomis išskirtinėmis dizaino idėjomis, bet ne visada turi pakankamai išteklių joms apsaugoti.

Tokiam verslui nukopijuotas jo kurtas dizainas gali reikšti ne tik prarastas pajamas, bet ir reputacinę žalą. Jei rinkoje atsiranda prastesnės kokybės kopija, vartotojas ją gali susieti su originaliu kūrėju ar prekės ženklu.

Suklastoti gaminiai taip pat gali kelti pavojų vartotojų sveikatai, saugai ir aplinkai. Jie dažnai neatitinka kokybės bei saugos standartų, o jų gamybos ir platinimo grandinės neretai nėra skaidrios.

Tyrimai taip pat rodo, kad prekyba suklastotomis prekėmis gali būti susijusi su organizuoto nusikalstamumo tinklais, o kai kuriais atvejais – ir su išnaudojimu darbe.

Dizainas – ne tik grožis, bet ir strateginis įmonės turtas

EUIPO pabrėžia, kad dizainu grindžiami sektoriai yra reikšminga Europos ekonomikos dalis: juose dirba apie 28 mln. žmonių, o jų sukuriama vertė sudaro daugiau kaip 16 proc. ES bendrojo vidaus produkto.

„Europos dizainas yra vienas didžiausių mūsų konkurencinių pranašumų. Jis padeda įmonėms išsiskirti pasaulinėje rinkoje, o dizaino apsauga suteikia kūrėjams pasitikėjimo diegti naujoves“, – sako J. Negrão.

Tyrimai rodo, kad mažos įmonės, registruojančios savo dizainus, gauna beveik 30 proc. daugiau pajamų vienam darbuotojui ir moka beveik 25 proc. didesnius atlyginimus nei įmonės, neturinčios registruotų intelektinės nuosavybės teisių. Vis dėlto dizaino teises yra įregistravusios tik apie 1 proc. ES mažųjų ir vidutinių įmonių. Viena priežasčių – įsitikinimas, kad intelektinės nuosavybės apsauga yra sudėtinga, brangi arba aktuali tik didelėms įmonėms.

EUIPO pabrėžia, kad dizaino registracija ES mastu gali būti greita ir ekonomiška priemonė: pakanka pateikti vieną paraišką EUIPO. Paraiškos mokestis prasideda nuo 350 eurų, o registruoti dizainai galioja visose 27 ES valstybėse narėse. Jie gali būti pratęsiami kas penkerius metus, ne ilgiau kaip 25 metams.

Neseniai įvykdyta ES dizaino teisės reforma modernizavo sistemą – supaprastino procedūras, sumažino išlaidas ir padarė dizaino apsaugą prieinamesnę.

EUIPO taip pat skatina įmones aktyviau saugoti dizainą ir ginti savo teises, ypatingą dėmesį skirdama mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Tarnyba siūlo finansinės paramos priemones, tokias kaip MVĮ fondas, konsultavimo paslaugas, įskaitant „IP Scan“, ir intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemones.

Kartu EUIPO dalyvauja ir platesnėje kovoje su intelektinės nuosavybės pažeidimais. Tarnyba bendradarbiauja su Europolu, FRONTEX ir valstybių narių teisėsaugos institucijomis, siekdama kovoti su intelektinės nuosavybės pažeidimais visoje ES. Ši veikla apima ir didelio masto koordinuotas operacijas, nukreiptas prieš prekybą suklastotais gaminiais.

EUIPO taip pat organizuoja „DesignEuropa“ apdovanojimus – ES dizaino apdovanojimus, kuriuose įvertinami išskirtiniai dizainai ir jų autoriai: nuo pripažintų kūrėjų iki naujos kartos inovatorių. 2026 m. dešimtmetį minėsiantys apdovanojimai pabrėžia Europos dizaino paveldą ir jo reikšmę kultūrai, kūrybai bei kasdieniam gyvenimui.