Paaiškėjo, kokį atsiperkamumą turi namų ūkyje naudojamos, elektros energiją kaupiančios baterijos

Elektros energiją kaupiančių baterijų, kurias gyventojai naudoja siekdami sutaupyti ar tam, kad galėtų naudotis elektra net esant elektros tiekimo trikdžiams, atsiperkamumas, priklausomai nuo baterijos kainos, gali užtrukti 10 ar daugiau metų. Tačiau valstybės parama ir dalyvavimas elektros energijos balansavimo procese gali ženkliai pagreitinti atsiperkamumą. Tokį rezultatą parodė „Inion Software” mokslininkų komandos atliktas tyrimas, kuriuo remiantis, trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, atsiperkamumas yra praktiškai vienodas.

Reklama

Tyrimui, kurio periodas siekė nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atlikti, „Inion Software” mokslininkai pasirinko 10 kilovatvalandžių (kWh) talpos ir 5 kilovatų (kW) galingumo bateriją, kuri yra bene dažniausiai vartojama namų ūkyje.

Buvo remiamasi ir modeliuojama su tokiais duomenimis kaip energijos skirstymo operatoriaus (ESO) pateikiamas vidutinio namų ūkio, nuosavo namo Vilniaus regione energijos suvartojimas.

Tyrimą atliko su trimis scenarijais

Kaip pasakoja „Inion Software” technologijų vadovas Robertas Janickas, atliekant tyrimą buvo pasitelkti trys skirtingi scenarijai, trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Apžvelgiant, kurioje iš šių šalių būtų galima sutaupyti daugiausia.

Pirmasis scenarijus – kiek baterija sugeneruotų naudos, prijungta be nieko. Kai nėra nei saulės elektrinės, nei energijos suvartojimo. Kai į bendrą namo elektros tinklą prijungiama baterija ir bandoma uždirbti iš bendro elektros tinklo perkant elektrą, kuomet ji yra pigi ir parduodant, kai yra brangi.

Antrasis scenarijus – kiek baterija sugeneruotų naudos, kai neturima saulės elektrinės, bet esama energijos vartotojų. Trumpai tariant, kai baterija prijungiama ir norima pabandyti bent kažkiek sutaupyti ties kainos skirtumu. Tokiame scenarijuje baterija dažniausiai kraunama iš bendro tinklo, bet vėliau į tinklą nieko neatiduodama, nes suvartojama.

Trečiasis scenarijus – kiek baterija sugeneruotų naudos, kai turima saulės elektrinė ir turimas energijos suvartojimas. Trumpai tariant, kai energiją padeda sugeneruoti saulės elektrinė ir kai energija yra vartojama.

„Visų pirma, verta pabrėžti, kad tyrimą atlikome pagal „Nord Pool” – didmenines elektros energijos kainas. Be papildomų administravimo, persiuntimo ir kitų mokesčių.

Paskaičiavome, kad pirmuoju scenarijumi Lietuvoje ir Latvijoje per metus galima sutaupyti apytiksliai iki 407 eurų, Estijoje – iki apytiksliai 413 eurų. Antruoju scenarijumi Lietuvoje ir Latvijoje galima sutaupyti apytiksliai iki 266 eurų, Estijoje – iki apytiksliai 270 eurų. Trečiuoju

scenarijumi, Lietuvoje ir Latvijoje galima sutaupyti iki apytiksliai 294 eurų, Estijoje – iki apytiksliai 292 eurų”, – tyrimo rezultatais dalijasi R. Janickas.

Parama ir dalyvavimas elektros energijos balansavimo procese

Su konkrečiomis baterijos kainomis tyrimo nesusieję „Inion Software” specialistai skaičiuoja, kad baterijos atsiperkamumas bene labiausiai priklausys nuo to, kokia kaina bus įsigyta pati baterija.

„Remiantis tyrimo duomenimis bei skirtingomis baterijų kainomis, galima daryti prielaidą, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis, be jokios paramos, baterija gali atsipirkti per dešimt ar šiek tiek daugiau metų. Pavyzdžiui, jei 10 kWh baterija kainuos kiek daugiau nei 4 tūkst. eurų, o per metus sutaupysite apie 300 eurų, tuomet ji atsipirks po maždaug 13 metų”, – sako R. Janickas.

Kita vertus, „Inion Software” technologijų vadovas pastebi, kad bateriją savo namuose įsirengti norintis vartotojas, gali pasinaudoti jai įsigyti teikiama valstybės parama. Taip pat gali dalyvauti elektros sistemos gamybos ir vartojimo balanso užtikrinime.

„Šiuo metu bateriją įsirengti labiau apsimoka tiems, kurie gali pasinaudoti parama elektros energijos kaupimo įrenginių – baterijų įsirengimui. Kas dvigubai sutrumpintų atsipirkimo laiką. Ją kaip tik Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pernai pradėjo teikti gyventojams, kurie įsigyja ir įsirengia geležies fosfato elektros energijos kaupimo įrenginį ar ličio jonų elektros energijos kaupimo įrenginį, kurio galia nuo 0.5 kWh iki 10 kWh ir naudoja jį savo elektros energijai kaupti. Be to, turint elektros kaupimui pritaikytą bateriją, žmogus gali nemažai sutaupyti ir pagreitinti jos atsiperkamumą, dalyvaudamas elektros energijos balansavimo procese. Pavyzdžiui, atsiperkamumo laikas galėtų sutrumpėti iki 4 metų”, – teigia R. Janickas.