Šiandien Kauno Technologijos Universitete (KTU), Santakos slėnio konferencijų centre, vyko tarptautinė konferencija „Nauji branduolinės energetikos projektai Europos šalyse“.

Tarptautinė konferencija, kurią organizuoja Lietuvos branduolinės energetikos asociacija, Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos energetikos institutas, skirta aptarti naujausius branduolinės energetikos projektus, pažangiausias technologijas ir tvarius sprendimus, kurie ateinančiais dešimtmečiais formuos energetikos kryptį Europoje. Tarptautiniame renginyje dalyvavo specialistai ir pranešėjai iš branduolinės energetikos pramonėje lyderiaujančių Europos šalių, tokių kaip Prancūzija, Didžioji Britanija, Suomija, Čekija, Ukraina, Slovakija, Italija, Lenkija, Romunija ir Estija.

Reklama

Konferencijos dalyvius pasveikino Europos branduolinės energetikos bendrijos prezidentas Stefano Monti ir apžvelgė dabartinę situaciją Europos branduolinės energetikos sektoriuje. Pasak jo, kylančios energijos kainos pasaulyje bei nestabili geopolitinė padėtis lėmė tai, kad daugelis Europos valstybių, plėtojančių branduolinę energetiką, paspartino investicijas į šį sektorių.

„Šiandien branduolinės energetikos plėtrai atvertos durys ir Europos institucijų lygmeniu. Naujos iniciatyvos, tokios kaip ES Taksonomijos reglamentas, Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas (angl. Net-Zero Industry Act), Prancūzijos inicijuotas „branduolio aljansas“ apjungiantis daugiau nei 12 Europos šalių, Pramonės aljansas, siekiantis paspartinti mažų modulinių reaktorių (SMR) kūrimą – visa tai lemia vis didesnį branduolinės energetikos vaidmenį siekiant dekarbonazicijos ir energetinio stabilumo tikslų“, – konferencijoje kalbėjo S. Monti.

Planuojama, kad iki 2050 m. Europoje branduolinių elektrinių galia pasieks 150 GW (giga vatų), o tai sudarys apie 25 proc. visų energijos generavimo pajėgumų. Ypač ambicingus šio sektoriaus plėtros planus skelbia Didžioji Britanija, Prancūzija ir Švedija. Net iki 40 proc. naujų pajėgumų tektų mažiems moduliniams reaktoriams.

Prancūzijos, atominės energetikos pionierės, kuri atominę energetiką laiko svarbiausia atsisakant iškastinio kuro, atstovas Nicolas Devictor, savo pranešime ryžtingai pristatė planus pastatyti 6 naujus reaktorius iki 2035 metų, o vėliau – dar 8. Didžioji dalis šalyje dabar veikiančių branduolinių jėgainių bus renovuotos ir modernizuotos, o jų veikimo laikas pratęstas.

Kaimyninės Lenkijos atstovai, kurie branduolinę energetiką laiko pagrindu stiprinant šalies energetinį saugumą ir mažinančią priklausomybę nuo iškastinio kuro, pristatė naują branduolinės energetikos etapą. Pranešimą konferencijoje skaitęs Lenkijos atstovas Pawel Gajda, pristatė šalyje pradėtas pirmąsias branduolinės elektrinės statybas, kurias numatoma užbaigti 2033-2036 metais. Šios elektrinės galingumas sieks 3750 MW (mega vatų). Pirmajame plėtros etape šalyje ruošiamasi pastatyti 6 naujus reaktorius. Lenkijos įmonė „Orlen Synthos Green Energy“ taip pat ketina investuoti į branduolinės energetikos projektus ir statyti 21 mažąjį modulinį reaktorių šalies teritorijoje.

Aiškią poziciją mažų modulinių reaktorių plėtroje deklaravo Suomijos ir Čekijos atstovai. Suomijoje šiuo metu vystoma 50 MW (mega vatų) galios mažasis modulinis reaktorius. Paprasta ir nebrangi technologija yra skirta aprūpinti šiluma ir karštu vandeniu nedidelių miestų gyventojus, o šilumos kaina siektų iki 40 Eur už MWh (mega vatvalandę). Planuojama, kad pirmasis toks reaktorius pradėtų veikti 2030 metais. Čekija iki 2036 metų planuoja pastatyti 4 naujus branduolinius reaktorius ir pradėti mažų modulinių reaktorių parko plėtrą.

Pasak Osvaldo Čiukšio, Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos prezidento, tai puikūs pavyzdžiai iliustruojantys įvairių Europos valstybių pastangas užsitikrinti energetinę nepriklausomybę bei plėtoti tvarią ir netaršią energetiką.

„Tolesniam branduolinės energetikos vystymui Lietuvoje trūksta politinės lyderystės ir atitinkamų sprendimų. Naujoje Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta iki 2028 metų apsispręsti ar Lietuvai reikalinga branduolinė energetika. Ambicingi kaimyninių šalių planai vystyti tiek didžiųjų, tiek mažųjų modulinių reaktorių projektus, aiškiai rodo, kad galime smarkiai pavėluoti, todėl kokias technologijos rinktis, kokio galingumo reaktorius ir kur statyti būtina spręsti jau šiandien. Vien tik atsinaujinančios energetikos pagrindu vystomas energijos generavimas yra netvarus ir nesubalansuotas“, – sako O. Čiukšys.

Tam pritaria ir KTU mokslininkai, teigdami, kad branduolinės energijos diegimas ir vystymas su kitomis atsinaujinančios energetikos šaltiniais, tokiais kaip vėjas ir saulė užtikrintų stabilų energijos generavimą.

„Lietuvai ketinančiai iki 2030 m. visa reikalinga elektra apsirūpinti iš atsinaujinančios energijos šaltinių, gali labai brangiai kainuoti, todėl naujos kartos mažų branduolinių reaktorių diegimas ne tik sumažintų elektros kainas rinkoje, bet ir leistų užtikrinti stabilų, nenutrūkstamą ir subalansuotą elektros ir šilumos energijos tiekimą“, – akcentuoja prof. dr. Saulius Gudžius, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto mokslo prodekanas, Lietuvos energetikos instituto direktorius.

Pasak prof. dr. Jono Vanago, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto lektoriaus, šiandien energetikos sritis neįsivaizduojama be žaliojo vandenilio, saulės, vėjo, vandens, SMR, AMR generuojamos švarios energijos.

„Europa sparčiu žingsniu eina į priekį vystant ir įgyvendinant energetines technologijas. Konferencijoje pristatyti Europos šalių gerieji pavyzdžiai, tikimės, privers rimčiau svarstyti apie branduolinės energetikos, ypač mažųjų branduolinių reaktorių, vystymą Lietuvoje. Energijos šaltinių diversifikavimas, ne tik leistų užsitikrinti stabilumą ir saugumą, tačiau greta su žaliojo vandenilio vystymo projektais, Lietuva turi visas galimybes iš importuojančios energetinius išteklius šalies, tapti eksportuojančia šalimi“, – pabrėžė J. Vanagas.