Ūkininkų košmarai tik dažnėja: gamtos stichijos kasmet pasiglemžia vis daugiau pasėlių

Lietuvos ūkininkai atviri – vis dažniau juos spaudžia nenuspėjamos, sparčiai besikeičiančios ir neretai ekstremalios oro sąlygos. Staigūs temperatūrų svyravimai, netikėtos pavasarinės šalnos ar smarkios liūtys – visa tai gali akimirksniu pakeisti sezono eigą ir tapti rimta grėsme tiek būsimo derliaus kiekiui, tiek ūkininkų pajamoms.

Reklama

BTA draudimo vyresnysis rizikos vertintojas Gintaras Gurskis teigia, jog šių metų patirtis aiškiai parodė – šalnų rizika tampa vis aktualesnė Lietuvos ūkininkams.

„Dėl besikeičiančio klimato žiemos darosi vis švelnesnės, o pavasariai prasideda anksčiau. Dėl šios priežasties augalai pradeda augti greičiau nei įprasta, o vėliau pasirodančios trumpalaikės šalnos gali padaryti didelės žalos pasėliams“, – tvirtina G. Gurskis.

Jau skaičiuojami būsimi nuostoliai

Panevėžio rajono ūkininkas Mindaugas Stankūnas pasakoja, kad šių metų balandžio mėnuo buvo itin nepalankus pasėlių augimui.

„Balandį iškrito vos apie 15 mm kritulių, kai vidutinis kiekis šiame regione siekia 50–70 mm. Tuo pat metu laikėsi nebūdingai aukšta – virš 20 laipsnių šiluma. Ši sausra ir ją lydėjusios pavasarinės šalnos stipriai paveikė vėlyvąsias rapsų veisles – jų augimas sutriko, stiebai nulinko“, – komentuoja ūkininkas.

Pasak jo, šalnoms taip pat jautrūs ir kiti pasėliai, bet kol kas didžiausia žala matoma būsimam rapsų derliui. Ūkininkas tvirtina, kad dėl nepastovių oro sąlygų gali būti prarasta trečdalis ar net daugiau derliaus.

Gali kainuoti viso ūkio bankrotą

Stichinės nelaimės vis dažniau verčia ūkininkus investuoti į draudimą. Pasak M. Stankūno, tai tampa svarbia apsauga nuo galimų didelių finansinių nuostolių.

„Draudimas – papildomos išlaidos, bet tai investicija į savo darbą. Viena stipresnė stichija gali sunaikinti visą derlių, kas gali lemti ne tik didelį finansinį nuostolį, bet ir viso ūkio bankrotą“, – tvirtina ūkininkas.

G. Gurskis teigia, jog pasėlių draudimas Lietuvoje kasmet tampa vis aktualesnis. Grūdų rinkos nuotaikas veikia valiutų kursai ir grįžtantis lietus

„Pastaraisiais metais vis dažniau susiduriame su ūkininkais, kuriems ekstremalūs klimato pokyčiai jau padarė žalos. Draudimo poreikis auga, ypač kai valstybė kompensuoja dalį įmokų – tai didelė paskata“, – teigia jis.

Pasak eksperto, populiariausios draudžiamos rizikos išlieka audros, liūtys ir krušos. Taip pat, aktualios išlieka iššalimo rizikos žieminiams pasėliams. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad vis daugiau dėmesio skiriama ir anksčiau minėtoms pavasarinėms šalnoms. Šalčiai neaplenkė nė vieno rajono, teks papildomai investuoti į pasėlių stiprinimą

Duomenys diktuoja sprendimus

Norėdami apsidrausti, ūkininkai turi pateikti pagrindinę informaciją apie savo auginamas kultūras. Pasak draudimo bendrovės BTA eksperto G. Gurskio, tai galima padaryti paprasčiausiai remiantis ankstesnių metų pasėlių deklaracija, jei ūkio struktūra ir auginamos kultūros reikšmingai nesikeitė. „VH Lietuva“ žemdirbiams išmokėjo 13,5 mln. eurų draudimo išmokų

„Svarbiausia – tiksliai žinoti, kas ir kokiame plote auginama. Tokiu atveju draudimo procesas tampa aiškesnis ir greitesnis“, – teigia jis.

Anot eksperto, žalos vertinimas atliekamas itin atsakingai – draudimo bendrovės į žalos analizę įtraukia ir technologinius sprendimus, ir ekspertų žinias. Kaip ūkininkas sukūrė naują verslą iš mikrožalumynų

„Pasitelkiame nepriklausomus ekspertus, turinčius agronominį išsilavinimą, kurie apsilanko vietoje ir vertina faktinę žalą. Be to, analizuojame meteorologinių stočių duomenis, palydovinius vaizdus, drėgmės lygį dirvožemyje. Visų šių duomenų pagrindu apskaičiuojame galutinį žalos dydį“, – aiškina draudikas. Ūkininkas iš Vilkaviškio rajono tvirtina