Paskelbta
11 mėnesių prieš-
Valdemar Fiodorovič, „Enefit“ Rinkos tyrimų ir analitikos skyriaus vadovas
Kaitri vidurvasario saulė Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, gyventojams neleido atsikvėpti. Už norą atsivėsinti liepą teko susimokėti dešimtadaliu brangiau nei birželį. Liepos mėnesį elektros kaina Baltijos šalių regione augo 7 proc. iki 9,80 ct/kWh. Faktorių visuma leidžia daryti prielaidą, kad elektros pigimo paskutinį vasaros mėnesį tikėtis neturėtume. Pažvelkime detaliau, kuo pastaruoju metu gyvena didmeninės Baltijos šalių elektros rinkos.
Karščio banga didino kainas visoje Europoje
Žvelgiant į skaičius, liepą „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje žemiausia elektros kaina buvo -0,24 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė 40,79 ct/kWh (su PVM), o mėnesio vidurkis – 11,86 ct/kWh (su PVM). Vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 23,71 ct/kWh (su PVM).
Beveik identiška didmeninė elektros kaina liepą fiksuota ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje ji siekė 11,86 ct/kWh (su PVM), Estijoje – 11,95 ct/kWh (su PVM).
Kad elektros kainų kreivė stiebėsi į viršų, pernelyg neturėtų stebinti. Tam didžiausios įtakos turėjo dėl itin karštų aukštumoje išlikęs elektros poreikis patalpų vėsinimui.
Nuo karščio bangos praėjusį mėnesį kentėjo ir Pietų, Pietryčių Europa: Bulgarija, Serbija, Graikija, Rumunija ir kt. Štai Vengrijoje liepos 18-ąją elektros kaina buvo šoktelėjusi net iki 99,9 ct/kWh.
Saulės indėlio nepakako
Lietuvoje nacionaliniu lygmeniu liepą iš viso suvartota 979 GWh elektros, birželį šis skaičius siekė 913 GWh, tad skirtumas siekia 7,19 proc.
Be didelio elektros poreikio patalpų vėsinimui, kuris didina kainas, karštis neigiamai veikia ir saulės jėgainių efektyvumą, taip pat tenka riboti energetikos infrastruktūros pralaidumą. Taip nutiko ir antrąją liepos savaitę, kai „NordBalt“ galingumas kelias dienas buvo sumažintas iki 600 MW.
Techniškai apribojus pigesnės elektros srautus į Baltijos šalių regioną, prielaidas didėti energijos kainoms sudarė ir dėl ramių orų nepastovi vėjo generacija. Pavyzdžiui, Lietuvoje liepą ji sudarė 178 GWh, kai tuo metu birželį – 150 GWh. Menka vėjo generacija buvo fiksuota ir Skandinavijoje, lėmusi, kad mažiau pigesnės energijos paskirstyta į Baltijos šalis.
Be to, Šiaurės regiono hidroelektrinių baseinų rezervai taip pat išseko, o gamyba iš saulės nepavijo susiformavusio elektros deficito. Tai lėmė, kad daugiau brangios elektros teko gaminti naudojant dujas, taip pat šiluminėms elektrinėms Estijoje ir Latvijoje. Naudojant dujas pagamintos elektros svertinė kaina buvo 13,04 ct/KWh. Tai beveik 4 ct brangiau negu vidurkis. Dėl šių priežasčių elektros kainų kreivė Baltijos šalių regione sparčiau stiebėsi į viršų.
Gera žinia nebent poilsiautojams
Likusi vasara labiau gali džiuginti poilsiautojus, bet ne sekančius elektros kainas. Ilgalaikės prognozės rodo, kad Europoje, įskaitant Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, rugpjūtį temperatūra bus aukštesnė nei daugiametis vidurkis. Todėl labai tikėtina, jog elektros paklausa, kaip ir jos kaina, toliau išliks aukštumose.
Negana to, Baltijos šalių regione, Skandinavijos regionuose vis dar vyksta įvairūs planiniai energetikos infrastruktūros darbai, kurie riboja tiek pigesnės elektros gamybą, tiek jos paskirstymą į Lietuvą ir aplinkines valstybes. Neišvengiama ir nenumatytų gedimų, kurie padėtį tik apsunkina. Visos prielaidos kol kas leidžia daryti išvadą, kad bent artimiausiu metu elektros kainų mažėjimo tikėtis sudėtinga. Realus scenarijus, kad per ateinančius šešis mėnesius vidutinės mėnesinės kainos Lietuvos zonoje svyruos nuo 7,6 iki 12 ct/kWh.
Tai ne pati geriausia žinia su birža susietus planus turintiems vartotojams, kadangi jiems bus sunku planuoti savo išlaidas elektros energijai. Dėl šios priežasties, dabar puikus metas apsvarstyti perėjimą prie fiksuotos kainos planų, suteikiančių daugiau stabilumo ir leidžiančių apsisaugoti nuo nenumatytų elektros kainų šuolių ateityje.
Sostinės senamiestyje elektromobiliai nemokamai nebestovės: naikinamos lengvatos – žingsnis atgal ar rinkos brandos ženklas?
Daugiau nei 100 „Enefit“ elektromobilių įkrovimo stotelių nuo šiol galima atsiskaityti ir banko kortelėmis
Per mėnesį Lietuvoje įrengtos dar 23 naujos įkrovimo stotelės
Kas sutaupo, o kas permoka: beveik pusė lietuvių nesidomi elektros tiekėjų pasiūlymais
Planuojantiems keliones į Neringą – geros žinios: šalia perkėlos įrengta greito elektromobilių įkrovimo stotelė
Dar 5 naujos stotelės: Žemaitijoje plečiamas elektromobilių įkrovimo tinklas
Analizė: Lietuva diktuoja tempą Baltijos elektromobilumo lenktynėse
Kraustotės į naują būstą? Ekspertai išvardijo, kokių su elektra susijusių klausimų reikėtų nepamiršti
Lietuvoje – dar 32 itin greitos elektromobilių įkrovimo stotelės
Pastaraisiais metais analitikos įrankių rinka smarkiai pasikeitė. Po to, kai „Google“ pakeitė „Universal Analytics“ į sudėtingesnį „Google Analytics 4“ (GA4),...
Kodėl svetainės greitis svarbus SEO ir verslui? Šiuolaikiniame pasaulyje, kai dauguma mūsų ieško informacijos ir vartoja turinį per išmaniuosius telefonus,...
Svetainės srautas – apibrėžimas Terminas „svetainės srautas“ reiškia lankytojų skaičių, apsilankantį svetainėje, ir jų atliekamą veiklą per šį apsilankymą. Jis...
Kodėl tamsusis režimas neišnyksta ir kas skatina jo populiarumą Pradėkime nuo to, kodėl tamsusis režimas yra daugiau nei tik laikina...
Lietuvos gyventojai savo vaikui ar kitam mokyklą baigiančiam giminaičiui rekomenduotų pasirinkti informacinių technologijų (65 proc.), medicinos (41 proc.) arba inžinerijos...
Įsibėgėjusi vasara daugeliui dirbančių tėvų Lietuvoje – tikras galvosūkis: kaip pasirūpinti vaikais, kai mokyklos atostogauja, o darželiai užveria duris? Specialistai...
Šių metų sausio-gegužės mėnesiais dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo beveik penktadaliu – tai beveik triskart daugiau, nei buvo prognozavusi Finansų ministerija....
Atostogų sezonu vis daugiau vairuotojų leidžiasi į kelią, o automobilius dažnai palieka neįprastose vietose. Naujasis „If“ tyrimas parodė, kad dauguma...
Hibridinis darbo modelis smarkiai pakeitė tai, kaip dirbame moderniuose biuruose. Dėl juose kintančių darbuotojų srautų dingsta poreikis turėti nuolatines sėdimas...
Henry G. Uriko, „Figure Baltic Advisory“ žmonių analizės, vertinimo ir vadovų ugdymo specialistas. Vasara jau čia, o kartu su ja...