Paskelbta
4 metai prieš-
By
Raminta V.
Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „ZeroSum Asset Management“ pernai rudenį įsteigtas uždaro tipo privačios skolos fondas „ZeroSum Debt Fund I“ šiemet numato portfelį auginti iki 10 mln. eurų. Naujos investicijos į įmonių skolos vertybinius popierius bus ne mažesnės nei 5 mln. eurų.
„Praėjusiais metais paklausa skolos vertybiniams popieriams, kaip investavimo instrumentui, stipriai atsigavo, atitinkamai išaugo ir mūsų investicijų portfelis. Investavimo apsukų neketiname mažinti ir šiais, nes, tiesiogiai bendraudami su investuotojais, jaučiame akivaizdų poreikį šiai rizikos diversifikavimą ir apčiuopiamą grąžą užtikrinančiai priemonei, kuri net ir neramiais laikais padeda atsverti praradimus akcijų rinkose ar kitose turto klasėse”, – sako vienas fondo „ZeroSum Debt Fund I“ valdymo komandos narių Tomas Šidlauskas.
Anot fondo valdytojo, „ZeroSum Debt Fund I“ pernai iš viso investavo į 7-ių įmonių obligacijas ir kitų tipų skolos vertybinius popierius, kurie buvo įsigyti tiek pirminėje (kai jie buvo leisti naujai), tiek antrinėje (perkant anksčiau leistus iš kitų investuotojų) rinkose. Šiemet didžiausią dėmesį planuojama skirti investicijoms į obligacijas pirminėje rinkoje. Investicijų portfelis šių metų pabaigoje turėtų pasiekti ir perlipti 10 mln. eurų ribą.
„Centriniams bankams įsibėgėjant su palūkanų kėlimo ciklu, pagaliau atsiveria platesnis solidesnę grąžą užtikrinančių skolos vertybinių popierių pasirinkimas, nors santykinė emitentų rizika dažnu atveju ir neišauga. Tokie variantai dažnai yra siūlomi tiksliniam institucinių investuotojų ratui, tad sunkiai pasiekiami mažmeniniams investuotojams. Mums, kaip fondui, tokie platinimai yra lengviau prieinami, o tada keliai atsiveria ir per mus lėšas įdarbinantiems investuotojams”, – teigia T. Šidlauskas.
Per visą veiklos laikotarpį „ZeroSum Debt Fund I“ planuoja suformuoti 40 mln. eurų dydžio investicijų portfelį.
Pernai spalį veiklą pradėjusio „ZeroSum Debt Fund I“ užsibrėžtas investavimo horizontas – 8 metai su galimybe jį pratęsti dar 2 metams. Minimali investavimo suma siekia 125 tūkst. eurų.
Fondas investuoja į verslo naujai leidžiamas ir anksčiau išleistas obligacijas, taip pat teikiamas tarpinis finansavimas, „mezzanine“ bei „bridge“ tipo paskolos. Netiesiogiai skolinama viso Baltijos ir Šiaurės šalių regiono įmonėms, turinčioms sėkmingai jau veikiantį ar dar tik perspektyvų verslo modelį su aiškiu plėtros potencialu, bet susiduriančioms su kapitalo trūkumu.



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Pastaruosius kelerius metus dirbtinio intelekto bumas buvo vienas svarbiausių JAV akcijų rinkos variklių. Tačiau spalio 22–23 dienomis investuotojai gavo priminimą,...
Viena svarbiausių pasaulio dirbtinio intelekto bendrovių „OpenAI“ stiprina ryšius su Vidurio Europa. Spalio 23 dieną bendrovė paskelbė susitarimą su Lenkijos...
Vokietijos statybų sektorius po ilgo silpnumo laikotarpio pradeda rodyti pirmuosius atsigavimo ženklus. „Heidelberg Materials“ vadovas teigia jau matantis projektų, susijusių...
„Apple“ spalio 23 dieną pradėjo pardavinėti savo pirmą sulankstomą telefoną „iPhone Duo“ – produktą, kuriuo bendrovė įžengia į rinką, daugelį...
Dirbtinis intelektas (DI) jau ne tik rašo tekstus ar generuoja paveikslėlius. Jis analizuoja duomenis, atsako klientams, vertina kandidatus, rengia dokumentus,...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...