BIPA ir PLATIO: Nors saulės energetika Lietuvoje įgavusi pagreitį, saulės grindinys – vis dar naujovė

Ko gero visų akys jau įprato matyti saulės elektrinėmis padengtus nuosavų namų ir pramoninių pastatų stogus. Tačiau tikrai yra nežinančių, kad galima įsirengti ne tik saulės elektrines ant stogo, bet ir saulės grindis. Būtent tokį sprendimą siūlo beveik 30 metų Lietuvoje dirbanti įmonė „BIPA“. Apie unikalų saulės grindų sprendimą kalbamės su „BIPA“ projektų vadove Vaiva Adomaitiene bei marketingo specialiste Aiste Radzeviče.

– Šiek tiek papasakokite apie įmonę. Kuo užsiima „BIPA“?

– UAB „BIPA“ veiklą pradėjo 1994 metais saugaus eismo priemonių srityje. Tapome rinkos lyderiais, todėl ir šiandien, ko gero, labiausiai atpažįstami esame būtent šiame lauke. Tačiau per kone 30 metų UAB „BIPA“ prekių ir paslaugų asortimentą praplėtėme iki 8 segmentų: mažoji architektūra, vaikų žaidimų aikštelės, lauko sporto įrenginiai, sprendimai išmaniajam miestui, parkavimo aikštelių įrengimas, sraigtiniai pamatai, sandėlių sprendimai ir, žinoma, saugaus eismo sprendimai.

Nuolat stebime verslo tendencijas, visuomenės aktualijas ir ieškome naujų, inovatyvių, netipinių sprendimų. Technologijos, politiniai sprendimai, besikeičiantys žmonių įpročiai formuoja naujus verslo ir visuomenės poreikius. Pavyzdžiui, pasikeitęs požiūris į žmones su vienokia ar kitokia negalia, jų integracijos politika skatina ieškoti įrenginių, mažinančių atskirtį, ar aplinkos pritaikymo sprendimų. Padidėjęs dėmesys viešosioms erdvėms, kviečia ieškoti estetiškų, funkcionalių ir tvarių sprendimų. Darbo našumo ir efektyvumo siekis, padidėjęs dėmesys darbų saugai taip pat skatina ieškoti atitinkamų sprendimų gamybinėse patalpose.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriame išmaniems sprendimams: plečiame miesto išmaniųjų įrenginių krepšelį, esame sukūrę ir porą savo produktų: išmaniąją paslaugų stotelę, skirtą įvairiems smulkiems įrenginiams įkrauti, bei saulės energija maitinamą gatvės šviestuvą. Taip pat su BIPA GROUP dukterine įmone BIOTO kuriame ir plėtojame daiktų interneto (IoT) principais veikiančias industrinių objektų stebėsenos ir valdymo sistemas, pavyzdžiui, atliekų konteinerių užpildymo monitoringas, miesto parkavimo vietų skaitmenizavimas, gatvių apšvietimo optimizavimas, vandens skaitiklių ir šilumos nuskaitymas, oro kokybės stebėsena vidaus ir lauko erdvėse.

– Mūsų akys jau priprato ant namų stogų matyti saulės elektrines, tačiau pas Jus įmonėje galima išgirsti naują terminą – saulės grindinys. Papasakokite kaip tai veikia, kaip tai montuojama ir kur geriausia naudoti?

– Taip, išties, saulės energetika šiandien įgauna pagreitį ir gamintojai ieško vis naujų sprendimų, kaip maksimaliai išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Pastatų stogai nėra vieninteliai paviršiai, kurie gali būti naudojami saulės energijai gaminti.

Nemaža dalis miesto teritorijos – aikštės, takai, šaligatviai – yra padengti danga, per visą dieną sugeriančia daug saulės spinduliuotės, kuri galėtų būti paverčiama elektros energija. Būtent tokia ir yra PLATIO saulės grindinio gamintojų idėja.

PLATIO saulės grindinys priklauso BIPV (angl. Building Integrated Photovoltics – į pastatus integruota fotovoltinė sistema) kategorijai, t. y. ne tik surenka saulės energiją, bet ir atlieka statybinę funkciją. Kitaip tariant, norint įsirengti elektros energiją generuojančias sistemas, nereikia papildomų konstrukcijų – BIPV jau patys iš savęs yra statybiniai elementai. Šiuo atveju, kalbant apie PLATIO saulės grindinį, jo plytelės pakeičia įprastas grindinio trinkeles. Grūdinto stiklo paviršius netgi atsparesnis smūgiams negu įprastos trinkelės, o speciali danga apsaugo nuo slydimo bet kokiomis oro sąlygomis. Sistema pritaikyta ne tik žmonių srautams, bet ir lengvosioms transporto priemonėms (atlaiko iki 8 t svorį). Ir svarbiausia – PLATIO grindinys nereikalauja ir jokios specialios priežiūros – valyti galima šluota, slėginiais įrenginiais, grindų valytuvais, sniego kastuvais.

PLATIO veikia kaip įprastos saulės baterijos, tačiau išsiskiria estetišku ir vietą taupančiu konceptu erdvėms, kur įprasti saulės energijos sprendimai negali būti realizuoti, pavyzdžiui senamiesčiuose ar kitose paveldo teritorijose, kuriose negalima intervencija į pastatų fasadus, atvirose erdvėse, kur stogų nėra, arba tiesiog estetikos sumetimais, nenorintiems saulės panelių ant stogų.

Svarbu pabrėžti, jog PLATIO grindinio plytelės ne tik generuoja švarią elektros energiją, bet ir yra draugiškos aplinkai, kadangi jų pagrindas pagamintas iš perdirbto plastiko. Galima sakyti, jog tai dvigubai žalias produktas, kuris ir tiekia švarią energiją, ir įveiklina plastiko atliekas.

Kalbant apie grindinio montavimą, norisi pasidžiaugti, jog gamintojai išties apgalvojo kiekvieną detalę, dėl ko procesas nereikalauja jokios ypatingos infrastruktūros. Kaip ir betoninėms trinkelėms, tereikia paruošti akmens skaldos pagrindą. Tarpusavyje plytelės susijungia specialiomis, rėme esančiomis, jungtimis. Žinoma, prieš pradedant darbus, būtina suprojektuoti visų plytelių išdėstymo schemą, kad vėliau nebūtų klaidų jungiant elektroninę sistemos dalį. Šiuos darbus turėtų atlikti kvalifikuoti specialistai.

– Kam gimė tokia idėja, kaip ji atkeliavo į Lietuvą?

– Na, jokios paslapties ar ypatingos istorijos čia nėra. Kiekvienas verslas, ko gero, yra orientuotas į augimą ir asortimento plėtrą savo vertybių bei tikslų rėmuose. BIPA misija – kurti saugią, inovatyvią ir tvarią aplinką. Didžioji dalis mūsų prekių ir paslaugų apima viešąsias erdves, esame suinteresuoti visapusišku jų pritaikymu ir modernizavimu.

Stengiamės žiūrėti į priekį, atliepti šiandieninio žmogaus poreikius – ar tai būtų pramoninių erdvių vystytojai, ar miestų architektai ir urbanistai, ar savivaldybės. Žaliasis kursas, tvaraus judumo projektai ir kiti klimatui neutralios politikos sprendimai kasdien tampa vis aktualesni, todėl ieškome partnerių tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, galinčių pasiūlyti inovatyvius ir kokybiškus gaminius.

Šioje vietoje labai norėtųsi pasididžiuoti BIPA projektų vadovais, jų profesionalumu. Kiekvieną prekių grupę kuruoja atskiras specialistas, puikiai išmanantis lauko specifiką. Projektų vadovai aktyviai domisi susijusiais teisės aktais, rinkos tendencijomis, formuoja savo prekių krepšelius. Būtent taip PLATIO saulės grindinys ir atsirado mūsų asortimente.

– Ar tokios Saulės grindys populiarios Lietuvoje? Ar drąsiai klientai renkasi tokį sprendimą ir priima inovacijas?

– Nors saulės energetika Lietuvoje yra įgavusi pagreitį, visgi saulės grindinys dar yra naujovė. Tačiau Vakarų šalių praktika rodo, jog vartotojai darosi vis atviresni į pastatus integruotiems fotovoltiniams sprendimams.

Statistiškai, daugiausia BIPV diegiasi pramonės sektorius. Į pastatus integruotų fotovoltinių elementų paklausą šiame sektoriuje lemia noras sumažinti priklausomybę nuo neatsinaujinančių energijos šaltinių. Be to, Europos išsivysčiusių ekonomikų įmonės vis labiau linkusios naudoti integruotą fotoelektrą, siekdamos išlaikyti pastatų estetinį patrauklumą. Tikimasi, jog augantis modernizavimo projektų skaičius bei pramonės plėtra ateityje tik didins į pastatus integruotos fotovoltinės energijos paklausą. Skaičiuojama, jog nuo 2023 iki 2030 metų bendras metinis BIPV augimo tempas pasaulyje sieks 21 proc. Šiuo metu aktyviausios Europos šalys – DACH regionas (Vokietija, Austrija, Šveicarija), Nyderlandai, taip pat pietinės šalys – Italija, Ispanija.

Žinoma, kai kalbame apie į pastatus integruotas fotovoltines sistemas, omeny turime pastatų konstrukcinius elementus. Konkrečios statistikos būtent apie saulės grindinius neturime. Tačiau vertinant minėtas tendencijas, tikėtina, jog ir šio segmento paklausa ilgainiui augs.

Na, o kalbant apie privatų sektorių, prognozės nėra tokios optimistinės. Augantis gyventojų sąmoningumas, ekologinė atsakomybe bei švietimas apie energetinę nepriklausomybę skatina ieškoti sprendimų, tačiau papildomos sąnaudos gerokai lėtina šiuos procesus.

– Tai ar tiesa, kad saulės elektrines be paramos įsirengti labai brangu, privatiems klientams praktiškai neįmanoma? Ar Jūsų siūlomai inovacijai taikoma parama?

– Kas yra brangu – subjektyvi sąvoka. Vartotojai, rinkdamiesi atsinaujinančius gamtos išteklius elektros energijos gamybai, pirmiausia vertina energetinę nepriklausomybę ir skaičiuoja atsiperkamumą. Taip, pragmatinė pusė neabejotinai yra svarbi, tačiau nereikėtų pamiršti ir aplinkosauginių motyvų. Jei lygintume paprastą betono ar asfalto grindinį su PLATIO grindiniu, be abejo, pastarojo kaštai bus didesni. Bet reikėtų nepamiršti pačio koncepto – fotovoltinė energija naudinga ne tik žmogui, bet ir gamtai.

Deja, bet į pastatus montuojamiems fotovoltiniams elementams parama Lietuvoje privatiems asmenims nėra taikoma. Ir mes nesame vieninteliai, situacija analogiška daugelyje ES šalių. Bet, pavyzdžiui, Vengrijoje jau vyksta lobistiniai procesai, siekiant BIPV sistemas įtraukti į paramą gaunančių priemonių sąrašą.

Tačiau Lietuva vykdo įvairius projektus ir programas Europos žaliojo kurso kontekste, skirtus miestų ar pramonės pertvarkai. Pavyzdžiui, intensyviai plėtojamas Žaliųjų savivaldybių tinklas, atskiri miestai kuria darnaus judumo planus ir pan. PLATIO saulės grindinys puikiai tinka šioms ar kitoms ES lėšomis finansuojamoms priemonėms įgyvendinti.