Dirbtinis intelektas – ne baubas: kaip jį „pasikinkyti“ aplinkos išsaugojimui?

Tobulėjant technologijoms dirbtinio intelekto (DI) potencialas skatinti aplinkosauginius pokyčius tampa vis reikšmingesnis. Tokių bendrovių kaip „Microsoft“ ar „Siemens“ veikla parodo, kaip taikomi DI sprendimai leidžia efektyviai mažinti CO₂ išmetimą pastatų sektoriuje, didinti miškų atsodinimo mastą, saugoti biologinę įvairovę ir kt. Pasak „Baltic Sustainability Awards“ atstovo, tvarumo eksperto Kristaps Cirulio, Baltijos regionas, garsėjantis turtingais gamtiniais kraštovaizdžiais ir inovatyvia dvasia, jau yra pasirengęs pasitelkti DI kaip galingą tvarumo įrankį.

Reklama

Aplinkosauginių iššūkių sprendimas – jau DI atliekama misija

DI panaudojimo svarbą sprendžiant aplinkosaugos iššūkius parodo nerimą kelianti pasaulinė statistika: klimato kaitos pokyčiai itin spartūs, prarandama biologinė įvairovė, o kai kuriuose regionuose gėlo vandens sunaudojimas viršija atsinaujinimo galimybes. DI gali būti svarbi priemonė sprendžiant šiuos iššūkius – nuo išteklių naudojimo optimizavimo iki energijos efektyvumo didinimo miestų planavime.

„Analizuodamas didžiulius duomenų kiekius, DI gali nustatyti išteklių vartojimo modelius, prognozuoti aplinkos poveikį ir rekomenduoti tvarius sprendimus. Tokie gebėjimai daro DI neįkainojamu sąjungininku kovojant su ekologine degradacija“, – pasakoja K. Cirulis ir dalinasi keletu pavyzdžių.

Pavyzdžiui, JAV korporacija „Microsoft“ naudoja DI įvairiuose aplinkosauginiuose projektuose, įskaitant miškų ir ekosistemų apsaugą per savo iniciatyvą „AI for Earth“. Naudodama DI algoritmus, bendrovė analizuoja palydovinius duomenis ir nustato miškų kirtimo sritis, kurios kelia pavojų biologinei įvairovei. Tokia analizė padeda organizacijoms greičiau reaguoti į miškų praradimą, planuoti miškų atsodinimo veiksmus ir saugoti biologinę įvairovę.

Panašių DI panaudojimo pavyzdžių galima rasti ir Europoje. Štai Vokietijos inžinerijos įmonė „Siemens“ taiko DI sprendimus, siekdama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti CO₂ išmetimą pastatų sektoriuje. DI pagrindu veikianti „Building Twin“ platforma stebi pastatų energijos suvartojimą, optimizuoja šildymo ir vėsinimo sistemas ir pritaiko veiklą pagal vartotojų elgesį bei oro sąlygas. Tokiu būdu sumažinamos energijos sąnaudos ir išmetamo anglies dioksido kiekis.

DI aplinkosaugos sprendimai – jau ir Baltijos regione

Gamtą puoselėjančios Baltijos šalys taip pat mato galimybes panaudoti DI aplinkosaugos gerinimo procese. Kaip teigia K. Cirulis, „automatizavus procesus, galime reikšmingai padidinti savo veiklos apimtis, kartu mažindami išteklių naudojimą – tai itin svarbu regionui, siekiančiam tvaraus augimo.“

K. Cirulis dalinasi tvarumo ir rinkos analizės sprendimus siūlančios „TerraWaste“ pavyzdžiu. Ši įmonė taiko DI kartu su inovatyvia perdirbimo technologija, vadinama htloop, kuri yra pagrįsta hidroterminės skaidymo (HTL) sistema. Šis procesas leidžia įmonei perdirbti įvairių tipų atliekas, pavyzdžiui, plastiką, organines ir mišrias atliekas, ir paversti jas vertingomis medžiagomis, tokiomis kaip biokuras, bioanglis ir aukštos vertės cheminės medžiagos. DI šio proceso metu analizuoja atliekų srautus, padeda optimizuoti energijos bei vandens naudojimą ir užtikrina maksimalų efektyvumą​.

Be to, DI gali būti naudojamas atliekų rūšiavimo ir stebėjimo procesuose, kad būtų kuo tiksliau nustatytos atliekų savybės ir veiksmingiau kontroliuojamas jų apdorojimas. Pasak K. Cīrulio, tai tik keli DI panaudojimo būdai, kuriais Baltijos įmonės galėtų savo veiklas padaryti tvaresnes ir draugiškesnes aplinkosaugai.

DI panaudojimo galimybės – Baltijos tvarumo forume

K. Cirulis pasakoja, kad DI panaudojimas aplinkosaugos labui yra ir iššūkis, ir galimybė Baltijos regionui: „Naudodamos DI optimizuoti operacijas ir spręsti skubius ekologinius klausimus, Baltijos šalys gali tapti pavyzdžiu, kaip technologijos gali tapti galinga jėga tvarumui. Veiksmai aiškūs: dabar yra laikas priimti inovacijas, dalyvauti prasminguose dialoguose ir aktyviai prisidėti prie sveikesnės planetos būsimoms kartoms“.

Lapkričio 26–27 d. Latvijoje vyksiančiame Baltijos tvarumo forume bus diskutuojama apie regiono galimybes spręsti šiuos iššūkius pasitelkiant inovacijas ir bendradarbiavimą. Tvaraus finansavimo ir investavimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir DI, poveikio ekosistemų ir kitas aktualias temas paliesiančiame forume bus pristatyti novatoriški startuoliai ir globalius iššūkius sprendžiančios technologijos, vyks apskritojo stalo diskusija apie įmonių tvarumo lyderystę, o trijų ministerijų atstovų dialoge bus kalbama apie politiką ir lyderystę skatinant nacionalines ir regionines tvarumo iniciatyvas.

Forumo dalyviai taip pat įsitrauks į dirbtuves ir gilesnes diskusijas apie LCA (angl. Life Cycle Assessment, liet. Gyvavimo ciklo analizės) įgyvendinimą versle (su Poulu Lindqvistu iš Suomijos), anglies pašalinimą (su Robertu Höglundu iš Švedijos) ir tvarumo duomenų ir CSRD (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive) ataskaitų rengimą (su Jenniu Lönnu iš Švedijos).

Tikimasi, kad forumas aktualizuos DI potencialą ir būtinybę DI integracijas vykdyti apdairiai. Kaip pastebi K. Cirulis, dabartinės DI technologijos nėra tobulos, jos reikalauja atidžios priežiūros, todėl jas diegiant Baltijos regiono įmonėse būtina užtikrinti technologijų sąveiką su žmonėmis, o ne stengtis juos pakeisti DI įrankiais.

„Verslai privalo užtikrinti, kad DI ne tik didintų našumą, bet ir kurtų teigiamą poveikį aplinkos sveikatai. Šis dvigubas dėmesys efektyvumui ir tvarumui yra esminis siekiant tvarios ateities“, –pabrėžia K. Cirulis.