EY tyrimas atskleidžia: Z kartos atstovai žino, kaip pasinaudoti DI, bet trūksta vieno svarbaus dalyko

Vadinamoji Z karta, 1997–2007 metais gimę gyventojai, vis labiau įsilieja į darbo rinką. Vienas iš šios kartos žmones lydinčių stereotipų – kone prigimtinis imlumas ir intuicija technologijoms. Tačiau profesinių paslaugų bendrovės EY atliktas tyrimas parodė, kad naudotis dirbtinio intelekto (DI) technologijomis jaunimui nėra lengva ir paprasta, be to, neretai Z karta nuogąstauja dėl aplinkos, kurioje DI naudojimas nėra skatinamas.

Reklama

„Daug Z kartos žmonių savo karjerą pradeda darbo aplinkoje, kurioje jau taikomi DI sprendimai. Šiandien niekas nebesvarsto, ar DI gali sukurti vertę. Dabar sprendžiamas klausimas – kaip kuo įvairiau pritaikyti DI. Ilgalaikis technologijų pažangos pagreitis priklauso nuo darbo rinkos naujokų, jų įsitraukimo ir iniciatyvos taikyti bei tobulinti DI“, – sako Linas Dičpetris, EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.

Komentuodamas tarptautinio tyrimo, kurio metu buvo apklausta daugiau negu 5200 respondentų įvairiose valstybėse, rezultatus, L. Dičpetris pastebi, jog dauguma 17–27 metų jaunuolių aktyviai naudojasi DI ir gerai orientuojasi, kurioms užduotims spręsti galima panaudoti populiarius generatyvinio DI įrankius, tokius kaip „Gemini“, „ChatGPT“, „Claude“, „Midjourney“ ir kitus. Taip pat vis daugiau tarptautinių ir vietinių įmonių akcentuoja, kaip svarbu mokyti darbuotojus naudotis tiek visiems prieinamais, tiek specializuotais DI sprendimais bei suprasti esminius šių technologijų naudojimo principus. EY tyrimas

Pasidalijo patirtimis, kur dažniausiai naudojasi DI

EY tyrimo duomenimis, 3 iš 5 (arba 61 proc.) Z kartos respondentų nurodė, jog DI naudoja tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. 58 proc. jaunuolių išreiškė lūkesčius, kad 2025 metais darbe DI naudos labiau, o 51 proc. sutiko, jog šias technologijas aktyviau taikys ir spręsdami asmeninio gyvenimo klausimus ar tiesiog pramogaudami. Šiemet pirkėjai yra linkę taupyti, tačiau ne vertės sąskaita

Pakviesti pasidalinti nuomone, kur geriausiai šiandien gali pritaikyti DI, dauguma jaunuolių (95 proc.) nurodė, jog dažniausiai jį pasitelkia vertimams iš vienos kalbos į kitą, 91 proc. pažymėjo, kad DI „maitina“ duomenimis ir tikisi, kad įrankis aptiks įvairių dėsningumų bei koreliacijų, kurios galėtų atskleisti priežastinius ryšius. Šiuo atveju, tikėtina, jog dalis jaunuolių DI pateikia savo darbdavių duomenis be pastarųjų žinios, nes darbdaviai nėra sudarę sąlygų saugiai naudoti DI.

88 proc. respondentų DI pasitelkia paieškai ir tekstų analizei, kad greitai gautų apibendrintus atsakymus, santrumpas ir išvadas, 87 proc. apklaustų žmonių DI įrankiais redaguoja nuotraukas. Kiek mažiau palaikymo (62–65 proc.) sulaukė atsakymai, kad DI gali būti naudingas rašant aukštos kokybės grožinės literatūros kūrinį, ieškant patarimų teisės klausimais ar modeliuojant sudėtingas verslo derybas ir joms ruošiantis.

Tyrimo išvadose pastebima, jog kai kurie jaunimo lūkesčiai šiuo metu prasilenkia su DI naudojimo realybe ir praktika. Tačiau technologijoms sparčiai tobulėjant šie lūkesčiai per metus–kitus gali tapti realiai įgyvendintais projektais, pavyzdžiui, DI entuziastai yra įsitikinę, kad ateis laikas, kai „robotas“ parašys aukštos kokybės literatūros kūrinį. Kitąmet Lietuvos BVP augs 1,8 proc. ir tempu lenks euro zonos vidurkį

Dėl mokytojų nuogąstauja labiau negu dėl darbdavių

Reklama

Z kartą supa aukštų lūkesčių dėl technologijų aplinka ir informacija, kuri juos pasiekia tiek per socialinius tinklus, tiek mokyklose ir darbovietėse. „Dirbtinio intelekto eroje švietimo sistemai, darbdaviams ir valstybės institucijoms tenka labai svarbi užduotis – bendradarbiauti ir atliepti technologijų pažangą – įgalinti piliečius tobulinti savo DI raštingumą ir praktinius įgūdžius“, – teigia L. Dičpetris. EY Lietuvoje metines pajamas augino beveik 8 procentais

Atitinkamai, net 42 proc. jaunuolių per tyrimą nurodė nuogąstaujantys, jog mokytojai mokykloje gali siekti atgrasyti nuo DI įrankių naudojimo. Palyginti, panašių būgštavimų dėl ateities darbdavių nuostatų turėjo tik 15 proc. jaunuolių. Anot EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, tai signalizuoja, kad švietimo sistemoms kyla iššūkių skatinant DI raštingumą ir diegiant šiuolaikinių technologijų taikymo praktikas. „Deja, uždrausti yra lengviau, nei skatinti kūrybingą naudojimą“, – komentuoja L. Dičpetris.

Taip pat tyrimas parodė, kad Z kartos atstovų įgūdžiai technologijų srityje yra labai skirtingi. Pavyzdžiui, vos trečdalis respondentų teisingai atsakė į klausimus apie DI trūkumus ir technologinius apribojimus. Pasak L. Dičpetrio, tai veda prie išvados, jog švietimo programos turi būti personalizuotos. Kartu jis pastebi, jog pritaikant programas individualiems piliečių poreikiams verta pasitelkti DI sprendimus.

Telekomunikacijų sektoriaus rizikos – nuo povandeninių kabelių saugumo iki talentų išlaikymo