Paskelbta
4 mėnesiai prieš-
By
RobertaLogika ir dirbtinis intelektas (DI) yra dvi srities, kurios susijusios tiek teoriškai, tiek praktiškai. Logika – tai mokslo šaka, nagrinėjanti taisykles, pagal kurias teigiami sprendimai yra teisingi arba klaidingi. DI, savo ruožtu, yra technologijų rinkinys, leidžiantis kompiuteriams imituoti žmogaus intelektą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip logika ir DI sąveikauja ir kaip jos prisideda prie dirbtinio intelekto vystymo. Norgela logika ir dirbtinis intelektas pdf
Logika yra būtina kiekvienam sprendimo priėmimo procesui. Tai įrankis, kuris leidžia apibrėžti, kas yra teisinga ar klaidinga tam tikrame kontekste. Tradicinėje logikoje galime remtis tikriems ir klaidingiems teiginiams, naudojant tokius įrankius kaip dedukcija, indukcija ir abdukcija.
Dirbtinio intelekto sistemos, kaip ir žmonės, turi sugebėti priimti teisingus sprendimus, analizuojant įvairius duomenis ir pateikiant logiškas išvadas. Tam, kad DI galėtų atlikti šiuos veiksmus, jis turi naudoti logikos principus. Pavyzdžiui, sprendimų priėmimo procesas automatizuotose sistemose grindžiamas logikos algoritmais. Lietuvių sukurta autonominė dronų stotis leidžia valdyti bepiločius iš bet kurio pasaulio taško
Logika DI sistemoje gali būti naudojama skirtingais būdais. Populiariausi logikos metodai, naudojami DI, yra dedukcija, indukcija ir abdukcija.
Dedukcija: Tai procesas, kai iš bendrų principų ar taisyklių darome konkretų išvadą. Pavyzdžiui, jei žinome, kad visi žmonės turi plaukus ir Jonas yra žmogus, galime daryti išvadą, kad Jonas turi plaukus. Dedukcija yra ypač svarbi DI sistemose, kurios naudoja taisyklių pagrindu grindžiamus sprendimų priėmimo algoritmus.
Indukcija: Tai procesas, kai iš konkrečių duomenų darome bendras išvadas. Pavyzdžiui, jei matome, kad kelios katės mėgsta pieną, galime indukuoti, kad visos katės mėgsta pieną. Šis metodas naudojamas mašininio mokymosi sistemose, kur DI sistemoms leidžiama „mokytis“ iš didelių duomenų kiekių ir iš jų išvesti bendras taisykles.
Abdukcija: Tai procesas, kai ieškome geriausio paaiškinimo užfiksuotiems įvykiams. Abdukcija labai svarbi DI, ypač kai kalbama apie sprendimų priėmimą neaiškiose situacijose, kur nėra visų reikiamų duomenų. Abdukcija leidžia kompiuteriui pasirinkti labiausiai tikėtiną sprendimą remiantis turimais duomenimis.
Logika, kaip pagrindinė DI funkcija, leidžia kompiuteriams atlikti sprendimus remiantis aiškiomis taisyklėmis ir algoritmais. Vienas iš geriausių logikos panaudojimo pavyzdžių yra ekspertų sistemos. Tai DI sistemos, kurios imituoja žmogaus eksperto žinias ir gali priimti sprendimus remiantis taisyklių rinkiniu.
Pavyzdžiui, medicinos ekspertų sistemos gali padėti gydytojams diagnozuoti ligas, analizuodamos paciento simptomus ir lygindamos juos su žinomomis ligomis. Tai grindžiama dedukcija, nes sistema priima sprendimus remdamasi nustatytomis taisyklėmis, kurios apibūdina tam tikras ligas ir simptomus. Nevartokite jokių preparatų profilaktiškai prieš COVID-19, nesistenkite gydytis patys – taip galite dar labiau pakenkti savo sveikatai
Ateityje logikos ir DI sąveika taps vis svarbesnė, ypač kalbant apie sudėtingesnes užduotis, kurios reikalauja tiek žinių apie pasaulį, tiek gebėjimo apdoroti ir analizuoti duomenis. DI sistemos, naudodamos pažangius logikos metodus, galės priimti sprendimus, kurie bus tikslesni ir patikimesni. Norgela logika ir dirbtinis intelektas
Tuo pačiu metu, su technologijų tobulėjimu, vis daugiau dėmesio bus skiriama šių sprendimų paaiškinimui ir interpretavimui. Tai leis žmonėms geriau suprasti, kaip ir kodėl DI priima tam tikrus sprendimus, užtikrinant, kad jie būtų etiški ir pagrįsti.
Logika ir dirbtinis intelektas yra glaudžiai susijusios sritys, kurios viena kitą papildo ir leidžia DI sistemoms priimti logiškus ir pagrįstus sprendimus. Logikos principai yra būtini, kad DI galėtų veikti efektyviai ir tiksliai, nepriklausomai nuo užduoties sudėtingumo. Ateityje logika ir DI toliau vystysis ir turės vis didesnį poveikį įvairiose pramonės šakose, įskaitant sveikatos priežiūrą, finansus, transportą ir kitus sektorius.
Šis pokytis žymi didelį poslinkį, kaip paieškos sistemos – ir visas pasaulis – turės prieigą prie jūsų turinio tokiose platformose...
Lietuvoje veikiančios finansinių technologijų („fintech“) įmonės per pastarąjį dešimtmetį darbuotojų skaičiaus augimu keliasdešimt kartų viršijo Europos vidurkį, o darbo vietų...
Kopenhagoje įsikūrusi bendrovė „GetWhy“, kuri, pasitelkusi generatyvinį dirbtinį intelektą, revoliucionizuoja vartotojų įžvalgas, pritraukė papildomus 20 mln. USD finansavimą. Ši nauja...
Man nereikia dar vieno ekrano mano gyvenime. Bent jau taip sau kartojau metų metus. Anksčiau maniau, kad tai tik asmeninis...
Vis daugiau inovacijas kuriančių Lietuvos įmonių verslo galimybes atranda perspektyviose Azijos rinkose, tokiose kaip Taivanas, Japonija ar Pietų Korėja. Tai...
Šių metų sausio-gegužės mėnesiais dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo beveik penktadaliu – tai beveik triskart daugiau, nei buvo prognozavusi Finansų ministerija....
Atostogų sezonu vis daugiau vairuotojų leidžiasi į kelią, o automobilius dažnai palieka neįprastose vietose. Naujasis „If“ tyrimas parodė, kad dauguma...
Hibridinis darbo modelis smarkiai pakeitė tai, kaip dirbame moderniuose biuruose. Dėl juose kintančių darbuotojų srautų dingsta poreikis turėti nuolatines sėdimas...
Henry G. Uriko, „Figure Baltic Advisory“ žmonių analizės, vertinimo ir vadovų ugdymo specialistas. Vasara jau čia, o kartu su ja...
Kai saulė ir geras oras vilioja į lauką, verta nepamiršti pasirūpinti išmaniųjų įrenginių apsauga. Aktyvesnis gyvenimo būdas neišvengiamai paveikia mūsų...