Ar įmanoma apgauti draudimo bendrovę? Ekspertas atskleidė pasekmes bandantiems

Važiuojant automobiliu susuko vidurius, vairuotojas sustojo šalikelėje, o jo automobilis netikėtai nuriedėjo nuokalne žemyn ir, atsitrenkęs į pakelės objektus, buvo sugadintas – skamba kurioziškai, tiesa? Tačiau tokias ir panašias istorijas kone kasdien išgirsta draudimo bendrovių tyrėjai. Visgi anksčiau ar vėliau paaiškėja, kad tokie neįtikėtini pasakojimai būna išgalvoti siekiant pasipinigauti. „Vienna Insurance Group“ priklausančių draudimo bendrovių BTA ir „Compensa Vienna Insurance Group“ sukčiavimo prevencijos vadovas Robertas Švarcas pasakoja, kokiais būdais sukčiai bando apgauti draudimo bendroves bei kokias pasekmes sukelti gali toks elgesys.

Reklama

„Dažniausiai žmonės nusprendžia sukčiauti jau po įvykio, pavyzdžiui, kartu su naujais apgadinimais deklaruodami senus, padarytus kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku. Taip pat pasitaiko atvejų, kai gavę draudimo išmoką automobilį ne remontuoja, o parduoda su defektu, vėliau naujasis savininkas patekęs į eismo įvykį tuos sugadinimus jau bando deklaruoti kaip naujai padarytus. Kita schema – patenka į eismo įvykį su nedraustu automobiliu, apsidraudžia ir po to melagingai nurodo ankstesnę nei iš tikrųjų eismo įvykio datą“, – sako R. Švarcas, draudimo bendrovių BTA ir „Compensa Vienna Insurance Group“ sukčiavimo prevencijos vadovas.

Jis pastebi, kad daugėja iš anksto suplanuotų sukčiavimų, kai inscenizuojami eismo įvykiai ar klastojami dokumentai. Ši tendencija ypač išryškėjo nuo 2024 metų antrojo pusmečio.

Nuo dingusių vištų iki papildomo sveikatos draudimo klastojimo

Sukčiavimo prevencijos vadovas pasakoja, kad darbo praktikoje teko susidurti su įvairiomis istorijomis. Viena įsimintiniausių – tirta pavogtų vištų ir kiaušinių byla.

„Gavome pranešimą, kad iš paukštyno per naktį buvo pavogta 15 tūkst. vištų ir 10 tūkst. kiaušinių, o žala siekė daugiau nei 170 tūkst. eurų (vagystės metu neva dar buvo sugadinta paukštyno įranga). Tyrimas buvo sudėtingas, nes paukštyne vištų skaičius nebuvo tiksliai fiksuojamas, taip pat dar teko studijuoti iki tol mums nežinomus maisto ir veterinarijos niuansus. Galiausiai paaiškėjo, kad iš tiesų tą naktį buvo pavogta gerokai mažiau vištų – tik kelios dešimtys. Tačiau nustatyta, kad vagystės buvo sisteminės – per ilgą laiką paukštyno darbuotojai kone kasdien po darbo vogdavo vištas ir kiaušinius, kuriuos pardavinėdavo mažesne nei rinkos kaina nelegaliose miestelio prekybos taškuose“, – pasakoja R. Švarcas.

Jis priduria, kad dažnėja atvejų, kai sukčiaujama ir siekiama nelegaliai pasinaudoti darbdavio suteikiamu papildomu sveikatos draudimu.

„Esame susidūrę su atveju, kai apdraustasis pateikė dokumentus siekdamas kompensacijos už internetu pirktus vaistus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugumos užsakymų išvis nebuvo, o vienas užsakymas buvo autentiškas, bet realiai jo vertė siekė vos kelis centus, o ne keliasdešimt eurų kaip buvo deklaruojama. Draudimui pateiktuose dokumentuose buvo dokumentų klastojimo požymių siekiant neteisėtos naudos. Kompensacija nebuvo išmokėta, o dėl nustatyto sukčiavimo fakto inicijuotos tolimesnės teisinės pasekmės“, – tvirtina R. Švarcas.

Sukčiauja ne tik dėl papildomų pinigų

Dažniausiai žmones sukčiauti suvilioja galimybė lengvai „užsidirbti“ pinigų, tačiau, pasak R. Švarco, pasitaiko, kai meluojama dėl kitų priežasčių.

„Kartais paaiškėja, jog žmogus meluoja dėl šeimyninių aplinkybių. Pavyzdžiui, žmogus kažką slepia nuo savo artimųjų – kitą mylimąjį ar šeimą. Taip pat pastebime, kad dažnai meluojama siekiant nuslėpti mokesčius nuo mokesčių inspekcijos ar kitas panašias nuodėmes. Trumpai tariant, meluoja ne todėl, kad norėtų pasipinigauti, bet turi kitų motyvų, kurie nėra susiję su pinigais“, – pasakoja R. Švarcas.

Jis priduria, kad yra ir tokia žmonių grupė, kurie neįvertina nusikaltimo rimtumo: „Visgi tai yra kriminalinė veika, kuri yra apibrėžta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Kartais net aiškinant žmonėms, jog jie padarė nusikaltimą, žmonės to nuoširdžiai nesupranta ir tiesiog mano, kad taip elgtis yra normalu – jie juk moka pinigus už draudimą.“

Pasak R. Švarco, išaiškinus, jog žmogus meluoja, pasekmės būna nemalonios – sukčius ne tik negauna draudimo išmokos sugadinęs savo turtą, bet ir rizikuoja, kad jį nuteis teismas.

„Nepaisant to, ar žmogus nuteistas sąlyginai nesunkia bausme, pavyzdžiui, bauda, ar gaunamas išteisinimas pagal laidavimą, pats sukčiavimo faktas apsunkina gyvenimą visuomenėje – ne tik sunkiau įsidarbinti, bet ir sumažėja pasitikėjimas asmeniu“, – sako jis.

Išsisukti meluojant – maža tikimybė

Kad ir kokios būtų melo priežastys, sukčiauti itin rizikinga ir nepatartina. Mat draudimo tyrėjai – patyrę profesionalai, todėl nesunkiai pastebi, kai istorija kelią įtarimą.

„Turėjome ir atvejį, kai klientas įtikinėjo tyrėją – prisiekė Dievu, net prarastais savo vaikais, tačiau visgi paaiškėjo, jog istorija buvo melaginga. Neįtikėtina, kaip kai kurie žmonės dėl neteisėtos finansinės naudos be jokių skrupulų peržengia visas moralines vertybes. Visgi, mūsų tyrėjai puikiai geba nagrinėti žmogaus kūno kalbą, efektyviai interpretuoja kiekvieną net ir mažiausią judesį ar nevalingą mikro mimiką. Melą galima identifikuoti net telefoninio pokalbio metu – tai išduoda balso tono pasikeitimas ar sakinių ir žodžių struktūra. Atpažinti sukčiavimo atvejį galima net iš surašyto teksto, taip pat esame sukūrę dirbtinio intelekto įrankį, kurį nuolat tobuliname“, – teigia R. Švarcas.

Net jei pavyko apgauti draudimo bendrovę, pernelyg džiūgauti nereikėtų. R. Švarco teigimu, yra atvejų, kai baudžiamoji byla iškeliama net ir po kurio laiko nuo draudimo išmokos gavimo.

„Baudžiamojo kodekso prasme sukčiavimo atvejams galioja nuo 3 iki 10 metų senaties terminas priklausomai nuo masto, pavyzdžiui, pernai pradėjome 17 ikiteisminių tyrimų dėl senesnių, jau praeityje išmokėtų žalų. Tokiu atveju sukčiai jau būna atsipalaidavę ir gavę pinigus, o po kelerių metų į duris pasibeldžia policijos pareigūnas ir paprašo pateikti paaiškinimus“, – pasakoja ekspertas.