Aukštas Euribor lietuviams perpus mažiau svarbi priežastis nei estams ir latviams, svarstant būsto įsigijimą

Pastaraisiais metais drastiškai besikeičiant ekonominei situacijai, būsto pirkimą planuose turėję lietuviai neskuba daryti sprendimų. Visgi, išaugusią palūkanų normą kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios atideda paskolą būstui, Lietuvoje įvardino tik 15 proc. respondentų. Tuo metu šią priežastį paminėjo 30 proc. Latvijos ir 35 proc. Estijos apklaustųjų, rodo „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa. Kitaip nei kaimynai, lietuviai paskolą būstui atideda labiau dėl kitų priežasčių.

Reklama

Pagrindinės įvardintos priežastys, dėl kurių gyventojai atideda skolinimąsi būstui Baltijos šalyse panašios – tai šeimos finansinė padėtis, išaugusios būsto paskolų palūkanos, taip pat sunkumai taupant pradiniam įnašui. Tačiau pačios svarbiausios priežastys, kurias įvardino lietuviai skiriasi nuo kaimynų. Atpigusios būsto paskolos pažadino NT rinką

Sprendimą lemia finansinė padėtis

Daugiau nei 30 proc. lietuvių pagrindinę priežastį, kodėl šiuo metu atideda būsto paskolą, įvardino savo šeimos finansus – 18 proc. pasakė, jog paskolos paimti negali dėl savo finansinės padėties, dar 14 proc. įvardijo, jog jiems per sunku sutaupyti pradiniam įnašui. Tuo tarpu Latvijoje ši priežastis liko antra pagal dažnumą – ją įvardino 24 proc. respondentų. Estijoje šeimos finansinę padėtį išskyrė 27 proc. apklaustųjų.

Spręsdami, ar šiuo metu imti būsto paskolą, 15 proc. apklaustųjų Lietuvoje įvardijo to atsisakantys dėl aukštos Euribor palūkanų normos ir nuo jos priklausančios mėnesinės paskolos įmokos. Tiesa, tai tik trečia pagal dažnumą lietuvių minėta priežastis. Tuo metu kaimyninėse šalyse šią priežastį pažymėjo daugiausiai respondentų – 30 proc. apklaustųjų Latvijoje 30 proc. ir 35 proc. Estijoje šiemet sparčiai kilusias palūkanas įvardino kaip pagrindinę priežastį lėmusią nukelti būsto įsigijimą ateičiai. Įvardino, kurių markių automobiliai nuvažiuoja daugiausia kilometrų

„Tikėtina, kad dėl rekordiškai aukštų palūkanų stebima mažėjimo tendencija labiausiai palies jaunesnes šeimas, kurios dažniausiai perka pirmąjį būstą. Visgi, akivaizdu, kad šiemet pasiektas palūkanų kėlimo pikas nėra vienas ir svarbiausias veiksnys. Išaugusios maisto, nuomos kainos taip pat prisidėjo prie sudėtingesnės finansinės padėties, nepamirškime ir iššūkių pramonėje – darbą praradusius darbuotojus ir dėl to sumažėjusias pajamas“, – sako „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūta Ežerskienė.

Tai patvirtina ir apklausos duomenys – aukštas Euribor daugiausia įtakos turi jaunesniems, 18–29 metų apklaustiesiems, taip pat aukštas palūkanų normas įvardino dažniau vyrai nei moterys. Tuo tarpu bendrą finansinės padėties blogėjimą kaip priežastį, dėl kurios šiuo metu negali paimti būsto paskolos rinkosi respondentai iki 39 metų amžiaus.

Sukaupti pradinį įnašą sunkiausia jaunimui

Remiantis Lietuvos banko duomenimis, naujų būsto paskolų apimtys Lietuvoje mažėja, o nuosmukio tempas įsibėgėja. Pirmą 2023 m. ketvirtį lyginant su tuo pačiu 2022 m. ketvirčiu, naujų būsto paskolų apimtys Lietuvoje sumažėjo 12,4 proc. Antrą ketvirtį kritimas siekė 15,4 proc., o trečią ketvirtį kritimas paspartėjo iki 27,5 proc. Būsto paskolų rinkos kritimas Lietuvoje vis labiau įsibėgėja, o vienas iš veiksnių, lemiančių tokias tendencijas, susijęs su išaugusioms būsto palūkanomis. 2022 m. liepą, kai Europos Centrinis Bankas pirmą kartą pakėlė bazines palūkanas, naujų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje siekė 2,49 proc., tuo tarpu kai 2023 m. rugsėjį – jau 5,79 proc. Jungtinės Lietuvos aukštojo mokslo atstovų pajėgos atsigręžė į Baltijos šalių jaunuolių finansines žinias bei požiūrį į tvarumą

Reklama

Tačiau anot banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, didelės įtakos naujų būsto paskolų apimčių kritimui Lietuvoje taip pat turėjo aukšta Covid-19 laikotarpio bazė. Trečiąjį 2023 m. ketvirtį naujų būsto paskolų apimtys vis dar buvo didesnės nei prieš pandemiją. Pavyzdžiui, lyginant su trečiuoju 2019 m. ketvirčiu, prieaugis siekia lygiai 20 proc., o lyginant su 2018 m. trečiu ketvirčiu prieaugis siekia dar daugiau – +22 proc.

„Nors lyginant su 2022 m. naujų būsto paskolų apimtys sparčiai traukėsi, naujų būsto paskolų išdavimo apimtys vis dar viršijo priešpandeminį laikotarpį. Kitaip sakant – ženklų šio rodiklio kritimą šiemet lemia tai, kad dėl žemų palūkanų pandemijos metu Lietuvos būsto paskolų skolinimo apimtys pasiekė itin aukštą lygį, su kuriuo lyginame šių metų duomenis“, – komentavo A. Izgorodinas. Gyventojai nusiteikę optimistiškai, bet išlaidauti šiemet neplanuoja

R. Ežerskienė taip pat pastebi, kad su sunkumais, taupant pradinį būsto įnašą, susiduria jaunesni žmonės. „Apklausos rezultatai rodo, kad sutaupyti pradiniam įnašui sunkiausia yra 18-29 metų jaunimui bei 40-49 metų apklausos dalyviams. Jei bendrai tik 14 proc. visų apklaustųjų teigė, kad sprendimą dėl paskolos nulems pradinis įnašas, tai iš jaunesnių nei 30 metų respondentų tokį atsakymą pasirinko net 21 proc.“, – pažymėjo ji.

„Citadele“ banko užsakymu apklausą trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“, rugsėjo mėnesį apklaususi ne mažiau kaip po 1000 žmonių kiekvienoje šalyje. Namų biuro idėjos