DI duomenų centrų bumas atsitrenkia į finansavimo realybę: iki 2032 m. JAV gali reikėti daugiau nei 10 trln. dolerių

Dirbtinio intelekto bumas sukūrė vieną didžiausių infrastruktūros investicijų bangų technologijų istorijoje. Tačiau nauja Reuters „Breakingviews“ analizė kelia klausimą, ar dabartinis tempas apskritai finansiškai įmanomas.

Reklama

Analizėje skaičiuojama, kad JAV duomenų centrų pajėgumams iki 2032 metų pasiekti apie 183 GW galėtų prireikti daugiau nei 10 trln. JAV dolerių investicijų.

Svarbu pabrėžti: tai analizės scenarijus ir įvertis, o ne oficiali rinkos prognozė. Tačiau mastas gerai parodo, kiek kapitalo reikalauja DI infrastruktūra.

Duomenų centrai tampa naujomis elektrinėmis

Šiuolaikinis DI modelis reikalauja tūkstančių arba dešimčių tūkstančių grafinių procesorių. Šiems lustams reikia:

• milžiniško elektros kiekio
• aušinimo
• duomenų perdavimo tinklų
• rezervinių energijos šaltinių
• didelių pastatų
• sudėtingos finansavimo struktūros.

Todėl technologijų bendrovės šiandien konkuruoja ne tik dėl programuotojų ar lustų, bet ir dėl elektros tinklo pajėgumų bei žemės.

Finansavimas pradeda brangti

Vienas didžiausių rizikos veiksnių – skola.

Duomenų centrų projektai dažnai finansuojami milijardų dolerių paskolomis. Jeigu palūkanos išlieka aukštos arba investuotojai pradeda abejoti projekto nuomininkų finansiniu stabilumu, naujų objektų ekonomika blogėja.

Reuters analizė taip pat atkreipia dėmesį į vadinamųjų „neocloud“ įmonių ekonomiką – sparčiai augančių DI debesijos operatorių, kurie nuomoja brangią GPU infrastruktūrą.

Kita kliūtis – elektros tinklai

Net jei kapitalas prieinamas, ne visur galima gauti pakankamai elektros.

JAV ir Europoje kai kuriuose regionuose prisijungimo prie tinklo laukimo eilės jau skaičiuojamos metais. Prie to prisideda vietos gyventojų pasipriešinimas, vandens naudojimo klausimai ir nauji statybų moratoriumai.

Kodėl tai aktualu „Nvidia“ ir visai DI rinkai?

Jei duomenų centrų statyba sulėtėtų, poveikį pajustų:

• GPU gamintojai
• serverių tiekėjai
• debesijos platformos
• elektros infrastruktūros įmonės
• duomenų centrų NT vystytojai
• DI programinės įrangos bendrovės.

AI agentai taip pat naudoja gerokai daugiau skaičiavimo resursų nei paprastas vienkartinis klausimas pokalbių robotui. Todėl augantis agentų naudojimas gali dar labiau padidinti infrastruktūros poreikį.

Ar Lietuva gali iš to laimėti?

Lietuva nėra didžiausia duomenų centrų rinka, tačiau turime stiprią elektros jungčių, telekomunikacijų ir IT infrastruktūrą.

Galimybės gali atsirasti mažesnių regioninių duomenų centrų, aušinimo technologijų, energijos kaupimo, tinklų valdymo ir kibernetinio saugumo srityse.

Tačiau svarbiausia pamoka verslui – DI nėra vien programinė įranga. Už kiekvieno modelio stovi labai brangi fizinė infrastruktūra, kurios finansavimas gali tapti vienu pagrindinių visos DI revoliucijos ribojančių veiksnių.

Šaltiniai: Reuters Breakingviews.