Iš ūkio į šaldiklį: kaip šaldytos uogos gali pagerinti sveikatą?

Ar žinojote, kad šaldytos uogos yra tokios pat maistingos kaip ir šviežios, o kartais net ir naudingesnės? Anot „Northwest Wild Foods“, šaldant ką tik nuskintas uogas, jos išlieka optimalios maistinės vertės ištisus mėnesius. Kokias uogas pravartu užsišaldyti rudeniui, kad apsaugotume organizmą nuo ligų? Ir kaip šiuolaikinės šaldymo technologijos padeda šį procesą padaryti efektyvesnį bei išlaikyti vasaros gėrybių šviežumą ir jų maistinę vertę?

Reklama

Išskirtiniam skoniui – uogos su žolelėmis

Uogų šaldymas padeda išsaugoti svarbiausias maistines medžiagas, pavyzdžiui, vitaminą C, folio rūgštį ir antioksidantus, įskaitant beta karotiną ir flavonoidus. Todėl šaldytos uogos gali išlaikyti tokią pat ar net didesnę maistinę vertę kaip ir šviežios. Uogose yra natūralių fermentų, kurie laikui bėgant gali suardyti ląstelių struktūrą, todėl jos suminkštėja, praranda skonį ir pakeičia spalvą. Jų šaldymas sulėtina arba sustabdo šių fermentų aktyvumą, todėl išsaugomas uogų struktūros vientisumas, skonis ir spalva.

Tačiau tam, kad šaldytas uogas būtų patogu naudoti, vertėtų žinoti, kaip jas tinkamai paruošti. Prieš užšaldant uogas reikėtų jas gerai nuplauti ir nusausinti, paskleisti ant kepimo skardos vienu sluoksniu ir tuomet įdėti į šaldiklį. Uogoms užšalus, jas galima perkelti į vakuuminius maišelius ar indelius. Toks šaldymo būdas leidžia uogoms tarpusavyje nesukibti į vieną didelį bloką ir vėliau lengviau jas panaudoti nedideliais kiekiais. O jei norite uogoms suteikti unikalaus skonio, prieš užšaldant sumaišykite jas su smulkintomis žolelėmis. Pavyzdžiui, sumaišius šilauoges su levandomis ar mėtomis, jos įgaus subtilų skonį ir atšildytos taps unikaliu patiekalų ar gėrimų ingredientu.

Šaldymo temperatūrą reguliuokite patys

Augant poreikiui šaldyti sezoninius produktus, pavyzdžiui, uogas, didėja ir sudėtingesnių šaldymo sprendimų paklausa. Pasak „Avitela“ buitinės technikos kategorijos vadovės Baltijos šalims Eglės Boumezbeur, vis labiau populiaresni tampa dviejų ar keturių durų šaldytuvai su šaldymo kameromis.

„Vis paklausesni vartotojų tarpe tampa keturių durų šaldytuvai, kurių skyrių temperatūra gali būti reguliuojama pagal asmeninius poreikius. Viename jų galite nustatyti žemiausią -20 laipsnių Celsijaus temperatūrą giliam užšaldymui ir jame laikyti sezoninius produktus, pavyzdžiui, grybus ar uogas, o kitame skyriuje nustatyti, pavyzdžiui, +2 laipsnių Celsijaus temperatūrą standartiniam šaldymui. Vartotojams, kuriems itin svarbus buitinės technikos kainos ir kokybės santykis, geriausias pasirinkimas galėtų būti „Hisense“ gamintojo siūloma įranga, kurią galima įsigyti „Avitela“ bei „Elektromarkt“ parduotuvėse. Jo gaminių kaina yra mažesnė nei daugelio kitų prekės ženklų, tačiau kokybė itin aukšta“, – išskiria E. Boumezbeur.

Tačiau, pasak ekspertės, jei ketinate sezoninius produktus šaldyti dideliais kiekiais, rekomenduojama pagalvoti apie papildomo šaldiklio įsigijimą, kuris gerokai praplės sandėliavimo galimybes. O planuojantys atsinaujinti virtuvės techniką, turėtų įvertinti ir šaldytuvų sistemų skirtumus.

„Rinkoje yra siūlomos dviejų tipų šaldytuvų atitirpinimo sistemos: rankinės ir neužšąlančios. Pirmo tipo šaldytuvus vartotojas turi periodiškai atitirpinti pats, nes ant vidinių šaldymo elementų susidaro šerkšnas. Tuo tarpu neužšąlančios sistemos automatiškai neleidžia kauptis ledui, todėl šaldytuvas atšąla be vartotojo įsikišimo. Vartotojai, kurie planuoja šaldyti sezoninius produktus šaldytuvuose su šaldymo kameromis, prieš juos įsigyjant turėtų patikrinti jų atitirpimo sistemos tipą. Nors neužšąlantys modeliai paprastai yra priimtinesni dėl savo patogumo, jie paprastai būna daugiau nei 300 eurų brangesni“, – šaldytuvų skirtumus apžvelgia Eglė Boumezbeur.

Padeda apsisaugoti nuo lėtinių ligų

Norint tinkamai pasiruošti sezoninių produktų šaldymui, svarbu ne tik turėti namuose reikiamą įrangą, bet ir atsižvelgti į tai, kokios uogos turi daugiausiai naudingų medžiagų. Pasak naujienų leidinio „Health“, naudingiausios uogos žmogaus organizmui – šilauogės. Jose esantys antioksidantai, įskaitant flavonoidus, pasižymi gebėjimu neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie gali užkirsti kelią ląstelių pažeidimams ir palaikyti bendrą sveikatą. Dėl to šilauogės puikiai tinka odos sveikatai stiprinti, smegenų veiklai gerinti bei padeda apsisaugoti nuo lėtinių širdies ligų ar diabeto.

Daug naudingų medžiagų turi ir lietuvių pamėgtos avietės. Jose esantys antioksidantai, pavyzdžiui, kvercetinas ir antocianinai, mažina uždegimą ir oksidacinį stresą, kurie yra susiję su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, artritu. Be to, ištirta, kad avietėse esantys ketonai gerina medžiagų apykaitą ir mažina riebalų kaupimąsi, todėl avietės yra mėgstamos svorio metimo dietose.

Šaldant uogas rudeniui vertėtų nepamiršti ir dideliu vitamino C kiekiu pasižyminčių juodųjų serbentų. Juose esantys antioksidantai gerina regėjimą ir smegenų veiklą. Be to, juoduosiuose serbentuose yra nemažai gama-linoleno rūgšties (GLA) – retai mityboje sutinkamos omega-6 riebalų rūgšties rūšies, kuri pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.