Norite prarasti darbuotojus? Neskatinkite jų tobulėjimo

Nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas – tai įgūdis, kurio svarba šiuolaikinėje darbo rinkoje tik auga. Kol vienos įstaigos darbuotojus skatina skirdamos specialius mokymosi biudžetus, o kitos mokymus organizuoja pačios, trečios tam iš viso neskiria dėmesio. Ekspertai pabrėžia, kad tokios investicijos į darbuotojus yra būtinos ilgalaikei kompanijos sėkmei, o tvariai augti su tokiu trumparegišku požiūriu yra tiesiog nelabai įmanoma. Lietuvos suaugusieji mokosi per mažai

Reklama

Augimo galimybių tikisi dauguma

Šiuolaikiniame dinamiškame verslo pasaulyje darbuotojų mokymasis ir kompetencijų tobulinimas yra tiesiog būtinas. Tai supranta ne tik kompanijų vadovai, suinteresuoti, kad jų komandos būtų konkurencingos, bet ir patys darbuotojai. Profesinio tinklo „LinkedIn“ atliktas tyrimas parodė, kad net 94 proc. žmonių teikia prioritetą įmonėms, sudarančioms profesinio augimo galimybes.

Kaip sako vidinių mokymų sistemą nuolat tobulinančios draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė, viskas prasideda nuo atitinkamos kultūros kūrimo. Mokymosi procesas veiks sklandžiai tik tuo atveju, jeigu tam bus sudarytos palankios sąlygos. Dažna dilema: keisti darbą ar pareigas?

„Svarbu nepamiršti paprastų higienos dalykų: lengvos prieigos prie mokymosi šaltinių, intuityvios ir vartotojui suprantamos mokymosi platformos, reguliarumo, nuolatinės techninės pagalbos. Stebėjimas ir papildoma motyvacija taip pat yra svarbi. Kai minėti dalykai jau yra sėkmingai įgyvendinti, galime galvoti apie tolimesnius žingsnius ir darbuotojų skatinimą“, – patirtimi dalijasi J. Krikščiūnė.

Vadovai turėtų rodyti pavyzdį

Jai pritaria organizacijų konsultavimo įmonės „People Lab“ įkūrėja ir ekspertė Aistė Grigaliūnaitė-Staselienė. Anot jos, ypatingai svarbus yra tiesioginis pavyzdys. Visi geri ir blogi dalykai organizacijose prasideda nuo viršaus. Taigi, jeigu norima sukurti besimokančios komandos kultūrą, patys vadovai turi daug mokytis. Jeigu jiems tai bus vertybė, jie savo pavyzdžiu darbuotojams parodys kelią.

„Kitas svarbus dalykas yra resursų prieinamumas. Šiandien organizacijai net nelabai reikia daug investuoti, idant darbuotojas susirastų reikiamus resursus. Net viešojoje erdvėje yra daugybė šaltinių, kainuojančių tik laiką. Svarbu tik komandai jo suteikti, ir ne prieš ar po darbo. Būtina suvokti, kad mokymasis yra darbo dalis“, – įsitikinusi ekspertė.

Apie mokymosi kultūros svarbą kalba ir J. Krikščiūnė – ją, specialistės teigimu,labai efektyviai kuria mentorystės ir tarpusavio mokymosi iniciatyvos. Tokiomis programomis kaip „Informacijos mainų praktika“, visų pirma, siekiama kurti stiprius ryšius tarp skirtingą patirtį ir kompetencijas turinčių darbuotojų. Beveik niekas nemano, kad vyresni žmonės dirba prasčiau už jaunimą, bet samdyti nenori

Reklama

„Mokymosi proceso metu, centriniame biure dirbantys darbuotojai bent kartą per metus praleidžia šiek tiek laiko su pardavėju arba klientų aptarnavimo specialistu. Tikime, kad ši iniciatyva ne tik padės tvirtinti tarpusavio santykius, bet ir praplės darbuotojų kompetencijas, padės lengviau pajausti kliento pulsą“, – pasakoja ji.

Svarbiau stiprybės ar silpnybės?

Kaip pažymi A. Stateslienė, mokymasis yra ir būdas kovoti su darbine frustracija. Ji gali būti dvejopa. Pirmoji atsiranda, kai tiesiog nepavyksta susitvarkyti su savo pareigomis. Iš žmogaus tikimasi rezultato, o jis tiesiog negali jo duoti, nes neturi reikiamų kompetencijų. Antrojo tipo frustracija atsiranda, kai žmogus dirba jau ilgai ir sėkmingai, bet nebejaučia judantis į priekį. Turintiems ambicijų, noro tobulėti ir daryti karjerą tai tikra kankynė.

Vis dėlto, efektyvus mokymasis įmanomas tik tuo atveju, jeigu vadovai ir kolektyvas supranta, kam to reikia. Šį tikslą pasiekti padeda kompetencijų matricos. Toks įrankis padeda įvertinti darbuotojų stipriąsias ir tobulintinas kompetencijas. Tačiau geriausių rezultatų pasiekiama, kai patiems komandos nariams leidžiama kurti saviugdos planus. Programos, kurios keičia pasaulį

„Yra toks filosofinis klausimas: ar tikrai visada reikia aiškintis tas silpnąsias puses ir bandyti kamšyti spragas, ar kaip tik priešingai – padėti dar labiau atskleisti stipriąsias? Tai ypač svarbu vadybiniams ir kitiems platesnių kompetencijų darbams. Sakyčiau, kad stiprybių išnaudojimas yra pozityvesnis, geresnis kelias.“, – įsitikinusi pašnekovė.

Savo ruožtu, J. Krikščiūnė teigia, kad darbuotojai patys turi būti motyvuoti mokytis ir tobulėti. Kompanijos rolė – padėti ir sukurti tam kuo palankesnes sąlygas.

„Šiemet pastebėjome, kad poreikis konferencijoms ar seminarams sumažėjo kone dvigubai. Tačiau išaugo noras mokytis savarankiškai, stebėti kolegų iš kitų skyrių darbą. Siejame tai su tuo, kad įdiegėme naują, e-mokymosi platformą ir papildėme mokymosi turinį ne sausa teorija, o praktinėmis užduotimis. Veikia ir kompetencijų vertinimo kriterijai, kur darbuotojo turimos žinios ir tobulėjimas vaidina svarbų vaidmenį“, – pastarojo meto pokyčius apibendrina BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė. Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis