Pavasaris artėja – kaip investuoti į pasėlius ir išvengti didžiausių klaidų?

Kuo didesnis ir kuo brangiau parduotas derlius – su kuo tiksliau paskaičiuotomis investicijomis: to tikisi praktiškai kiekvienas ūkininkas. Vis dėlto, norint pasiekti aukštų žemės ūkio veiklos rezultatų, patartina įvertinti daugybę ekonominių bei kitų veiksnių, galinčių tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai paveikti grūdų verslą, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Reklama

„Grūdai yra rezultatas to, ką ir kiek dirbo bei dėl ko visus metus stengėsi ūkininkas. Grūdų kainos, ypač – jų pokyčiai, yra itin aktuali ir jautri tema: pastaruosius keletą metų kainos keičiasi kasdien. Jei prieš mažiau nei dešimtmetį kainų pokytis per savaitę siekdavo iki 3 eurų už toną, tai dabar per vieną dieną jos gali pakisti keliais ar net keliolika eurų už toną. Todėl patartina daugiau dėmesio skirti rizikų valdymui, o produkcijos pardavimus atlikti kiek įmanoma panašiu metu, kaip ir įsigyjant trąšas, biostimuliatorius bei kitą produkciją. Tokiu būdu pavyks išvengti nežinomybės ateityje“, – sako „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas.

Pataria atsižvelgti į kainų skirtumus

Viena pagrindinių priežasčių, galinčių paskatinti investuoti į aukštesnės klasės pasėlius yra kainų skirtumai tarp klasių. Pasak eksperto, jei skirtumas tarp antros klasės ir pirmos ar „ekstra“ klasių kviečių yra ne 3–5 eurai už toną, o 20 eurų ar daugiau, galima tikėtis pastebimo pajamų skirtumo. Pavyzdžiui, jei iš vieno hektaro kviečių prikuliama apie 6 tonas, papildomai gaunama apie 120 eurų pajamų.

„Tarkim, valdant 500 hektarų dydžio ūkį ir investavus į aukštesnės klasės kviečių sėklas, pajamos gali išaugti net 60 tūkst. eurų. Tačiau reikėtų apskaičiuoti ir įsivertinti, ar ir kiek verta papildomai tręšti laukus, naudoti mikroelementus, kitus priedus, investuoti į kokybiškesnius pasėlius, jų priežiūrą, kad būsimo derliaus potencialas – tik augtų. Gamtinės sąlygos – bene vienintelis dalykas, ko negalime kontroliuoti, o visa kita priklauso nuo asmeninių sprendimų, vienas kurių – investicijos į trąšas“, – teigia J. Eimontas.

Anot eksperto, ilgamečiai stebėjimai rodo, kad trąšų pirkimas nėra paliekamas paskutinei minutei. „Esant stabilioms trąšų kainoms, ūkininkai į jas investuoja labiau, ir taip išvengia galimų kainų svyravimų. Pasitelkus kompleksinius sprendimus, per keletą metų padidinsime ir grūdų kokybę, dėl ko ūkininkai galės tikėtis geresnių kainų už užaugintą produkciją.“

Kainas veikia pasaulinė rinka

Grūdų kainos – dar viena ūkininkams aktuali tema. Turimais duomenimis, Lietuvoje kasmet užauginama apie 7 mln. tonų grūdų, iš kurių kviečių – maždaug 4,5 mln. tonų. Didžioji jų dalis – apie 3–3,5 mln. tonų – eksportuojama. Vis dėlto, kitos šalys šių grūdų eksportuoja dar daugiau, pavyzdžiui, Ukraina išveža apie 15–20 mln. tonų, o Australija – beveik 25 mln. tonų kviečių, arba 5–7 kartus daugiau nei iš Lietuvos. Pagrindine kviečių eksportuotoja ir toliau išlieka Rusija, kasmet išvežanti maždaug 45 mln. tonų šių grūdų.

„Deja, bet javų kainų mozaiką dėlioja ne Lietuva, o visas pasaulis. Todėl niekas iki galo nežino, kokia iš tikrųjų bus grūdų kaina ir kokie laukiami derliai. Pasaulyje grūdus norima parduoti brangiai ir nupirkti pigiai, o nuo mūsų šalyje užauginamų javų kiekio pasaulinės kainos nepriklauso. Jas lemia tiek pasėlių kokybė visame pasaulyje, tiek derliaus apimtys, tiek ir klimato bei geopolitiniai pokyčiai“, – sako J. Eimontas.

Pasak „Linas Agro“ atstovo, ūkininkams, analizuojantiems grūdų kainas ir rizikas, pirmiausia patartina įsivertinti kviečių kainos ir trąšų kainos santykį bei ar šis lygis yra rentabilus.

„Žinant savo užaugintos produkcijos, taip pat kiekvieno lauko hektaro savikainą, tampa kur kas lengviau įsivertinti, kiek apsimoka investuoti į trąšas ir kitas pagalbines priemones. Tik taip galima žinoti, koks grūdų ir trąšų kainos santykis yra tinkamiausias konkrečiam augintojui. Žinoma, jei ūkininkas perka trąšas už sutartą kainą, jis sprendimą jau priėmė ir užfiksavo būsimo derliaus savikainą. To nedarant, derliaus kaina – nefiksuojama, ir taip didėja rizika“, – teigia įmonės grūdinių kultūrų pirkimo vadovas.

Tačiau, kaip pastebi J. Eimontas, dabartinės ekonominės aplinkybės, taip pat nenuspėjamos oro sąlygos verčia pergalvoti trąšų naudojimo strategiją. „Neįprastos žiemos sąlygos kelia grėsmę pasėlių būklei. Tačiau jei žiema bus palanki, o pasėliai peržiemos be didesnių nuostolių, galime tikėtis aktyvesnio trąšų naudojimo. Jau dabar, palyginti su ankstesniais metais, azotinių trąšų pardavimai yra padidėję 30 proc.“

Išeitis – rizikų valdymas

Ieškant geriausio sprendimo ūkio priežiūroje, ekspertai rekomenduoja pasitelkti ekonomines žinias – rizikų valdymą: vertinti bendrą viso ūkio rezultatą, o ne susitelkti tik į vieną sritį. Anot J. Eimonto, vertėtų išsamiai detalizuoti, kiek koks dirbamas laukas reikalauja investicijų – tiek laiko, tiek ir priedų, bei kokį rezultatą jis duoda. Tai leis įvertinti kiekvienos ūkio dalies finansinę būklę.

„Skamba kaip klišė, bet iš tikrųjų patartina nelaikyti visų kiaušinių vienoje pintinėje ir skaidyti savo ūkio rizikas. Nuėmus derlių, pardavimui visada verta pasilikti dalį grūdų, o ir derliaus nuėmimo metu irgi galima parduoti dalį produkcijos – visada atsiranda nenumatytų veiksnių. Jei kviečių derliaus tonažą iš vaizdo lauke dar galima nuspėti, su žirniais, rapsais, pupomis ir kitomis kultūromis – sunkiau. Todėl patartina susitelkti ne į vienkartinius sprendimus, bet veikti struktūrizuotai visus metus“, – teigia „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas J. Eimontas.