Paskelbta
2 metai prieš-
Šiais metais Lietuvoje kilo beveik 5300 gaisrų, kuriuose žuvo 56 žmonės, o 123 gyventojai patyrė traumų, rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) sausio-rugpjūčio mėnesių duomenys. Draudikai atkreipia dėmesį, kad aiškinantis registruotų gaisro žalų aplinkybes ryškėja viena svarbi detalė – absoliučioje daugumoje pastatų nebuvo įrengtas arba neveikė dūmų detektorius, kuris galėjo laiku pranešti apie kylančio gaisro pavojų.
Kaip pažymi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, gaisrinės saugos taisyklės numato, kad autonominiai dūmų signalizatoriai privalo būti įrengti visuose gyvenamuosiuose būstuose Lietuvoje. Nors ši tvarka be išimčių galioja nuo 2018 m., realybė yra kitokia. Dūmų detektorių namuose mažėja, lietuviai jų turi mažiausiai
„Mūsų ilgametis įdirbis dirbant su gaisrų sukeltomis žalomis rodo, kad gyventojų sąmoningumas, jog dūmų detektorius gali padėti išvengti didelės gaisro nelaimės, yra labai žemas. Ekspertiniu vertinimu, apie 5 proc. gyvenamųjų namų savininkų ir tik 1 proc. butų savininkų yra įsirengę privalomus turėti dūmų detektorius. Kaip taisyklė, tai yra didesniuose miestuose esantys naujos statybos būstai“, − komentuoja A. Juodeikis.
Tačiau, pasak eksperto, būtent miesteliuose ir kaimo vietovėse, o ne miestuose buvo fiksuota daugiausiai žūčių gaisruose. Remiantis PAGD pateikiama aštuonių šių metų mėnesių statistika, kaimuose ir miesteliuose buvo fiksuotos 37 žūtys gaisruose (66 proc.), o miestuose šis skaičius siekė 19 (34 proc.). Per trejus metus – 19 mln. eurų nuostolių
Be to, vertinant visų registruotų gaisrų pobūdį, daugiausia jų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – daugiau nei 1400 arba 27 proc. visų gaisrų. Tuo metu vien tik individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo virš 1000 gaisrų, iš kurių apie 50 proc. dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
„Šie statistiniai duomenys atskleidžia akivaizdžią rizikos grupę. Tai kaimo vietovėse ir mažuose miesteliuose esantys senos statybos gyvenamieji namai, kuriuose yra įrengti ir naudojami kietojo kuro šildymo katilai, krosnys, židiniai. Be to, labai dažnu atveju šių individualių namų gyventojai nėra įsirengę dūmų detektoriaus“, − sako A. Juodeikis. Šalčiai smogia su dviguba jėga
PAGD duomenimis, dažniausiai pasitaikančios gaisrų priežastys yra neatsargus elgesys su atviru ugnies šaltiniu, neatsakingas rūkymas patalpų viduje, o taip pat krosnių, židinių, dūmtraukių eksploatavimo pažeidimai bei gedimai.
„Mūsų skaičiavimais, uždarose patalpose įrengti dūmų signalizatoriai gali iki 20 proc. sumažinti gaisro riziką, kai ugnies židinį pavyksta nustatyti ir neutralizuoti dar prieš įsiplieskiant gaisrui. Neseniai fiksavome atvejį, kai žmonės registruodami žalą pabrėžė, kad jei ne turėta gaisro signalizacija, laiku įspėjusi apie prasidedantį gaisrą, nuostoliai būtų buvę kur kas didesni ir kilęs gaisras greičiausiai būtų suniokojęs jų turtą“, − komentuoja žalų ekspertas. Estai saugūs, lietuviai rizikuoja? 94 % estų turi dūmų detektorius, o Lietuvoje tik 65 %
A. Juodeikis pabrėžia, kad renkantis dūmų detektorių svarbu atsižvelgti į tai, kokioje patalpoje ar pastate jis bus naudojamas:
Tyrimas: kas antram šalies gyventojui šventiniai fejerverkai – keliantys pavojų turtui ir sveikatai
Laukia penki šventiniai laisvadieniai: ką būtina padaryti paliekant namus ilgesniam laikui
Lūžis: už tvarumą vartotojai jau linkę mokėti daugiau
Prieššventinės spūstys tampa kantrybės išbandymu vairuotojams: kaip sumažinti įtampą prie vairo
Simonas Lisauskas pradeda eiti „Lietuvos draudimo“ generalinio direktoriaus pareigas
Ką savanorystė turi bendro su pasitenkinimu darbu
Verslas drąsiau planuoja plėtrą, tačiau rizikų valdymas – dažnai paliekamas pilkoje zonoje
AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. devynių mėnesių finansiniai rezultatai
Neturite jėgų ir sudėtinga susikaupti: priežastis daugelį nustebins






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...