Baltijos šalių paskolų rinka: 2025-ieji prasideda optimistiškai, tačiau rizikos išlieka

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė

Reklama

Baltijos šalių paskolų rinka 2025 metus pradėjo su teigiamais pokyčiais: tiek būsto, tiek verslo paskolų segmentuose matome augimą, kurį skatina Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų mažinimo politika. Tačiau nors skolinimosi apimtys auga, išlieka svarbios rizikos, kurios gali lemti ateities tendencijas.

Būsto paskolų rinka įsibėgėja

Viena ryškiausių teigiamų tendencijų – spartus naujų būsto paskolų augimas visose trijose Baltijos šalyse. 2025 m. sausį naujų būsto paskolų apimtys regione buvo 32 proc. didesnės nei prieš metus. Lietuvoje šis augimas siekė 30 proc., Latvijoje – 5,9 proc., o Estijoje – net 32 proc. Tokį spartų atsigavimą lėmė mažėjančios palūkanų normos, kurios paskatino gyventojus skolintis aktyviau.

ECB, siekdamas palaikyti euro zonos ekonomiką, jau du kartus sumažino bazines palūkanas ir, kaip rodo rinkos prognozės, iki vasaros jų mažinimas tęsis. Tikėtina, kad 2025 m. viduryje bazinių palūkanų normos sumažės iki 2 proc., o 3 ir 6 mėn. EURIBOR priartės prie 2 proc. ribos. Tai reiškia, kad būsto paskolų rinkos augimas turėtų tęstis, nes mažesnės palūkanos skatins gyventojus skolintis.

Verslo paskolos: lėtai, bet į viršų

Kol būsto paskolų segmentas demonstruoja įspūdingą atsigavimo tempą, verslo paskolų rinka susiduria su didesniais iššūkiais. 2024 m. antrą pusmetį Baltijos šalių verslo paskolų rinka stagnavo, o tai daugiausia lėmė silpnas ekonominis aktyvumas euro zonoje, ypač Vokietijoje. Tačiau 2025 m. sausį naujų verslo paskolų apimtys pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 m. spalio – tai leidžia tikėtis, kad verslo kreditavimo rinkoje greičiausiai matysime ir daugiau pozityvių pokyčių.

Verslo paskolų rinkos augimą galėjo nulemti dvi esminės priežastys. Pirma – ekonomikos ciklo pokyčiai euro zonoje. Europos pramonės ir vartotojų lūkesčiai gerėja, ypač Vokietijoje, kurios ekonomikos būklė tiesiogiai veikia Baltijos šalis. Vokietijos vyriausybės 500 mlrd. eurų investicijų planas infrastruktūrai ir didesnis dėmesys gynybos sektoriui gali dar labiau skatinti verslo optimizmą. Tai reiškia, kad Baltijos šalių įmonės gali tikėtis naujų eksporto užsakymų, o tai didins ir skolinimosi poreikį.

Antroji priežastis – Estijos verslo paskolų šuolis. Nors visame Baltijos regione verslo paskolų apimtys dar tik pradeda augti, Estijoje šis procesas vyksta sparčiausiai. Jei 2024 m. lapkritį Estijos naujų verslo paskolų augimas siekė vos 4 proc., tai 2025 m. sausį jis paspartėjo iki beveik 15 proc. Tai signalizuoja, kad Estijos ekonomika pasiekė dugną ir pradeda augti, o tai gali būti geras ženklas visam regionui.

Iššūkiai: ar JAV ekonomika neatsidurs recesijoje?

Nors situacija Baltijos šalių paskolų rinkoje gerėja, išlieka svarbios rizikos. Viena didžiausių – galimas JAV ekonomikos sulėtėjimas. Pastaruoju metu JAV fiksuojamas mažesnis viešojo sektoriaus išlaidų augimas, didesnis verslo ir vartotojų nerimas, o tai gali stabdyti bendrą ekonominį aktyvumą. Jei JAV ekonomika lėtės dar labiau, tai turės neigiamą poveikį ir euro zonai, o kartu ir Baltijos šalių verslo paskolų rinkai.

Jei ši rizika išsipildys, gali susiformuoti situacija, kai būsto paskolų rinka Baltijos šalyse ir toliau augs, tačiau verslo paskolų sektorius vėl ims stagnuoti. Tai reikštų, kad nors gyventojai ir toliau aktyviai skolinsis būstui, įmonės būtų priverstos elgtis atsargiau, laukiant aiškesnių ekonomikos perspektyvų.

Svarbu, jog 2025 m. pradžia Baltijos paskolų rinkai suteikė optimizmo. Būsto paskolų apimtys sparčiai auga, o verslo paskolų rinkoje matyti pirmieji atsigavimo ženklai. Tačiau nors bazinių palūkanų mažėjimas skatina skolinimąsi, ekonominiai iššūkiai, ypač JAV ir euro zonoje, gali tapti stabdžiu verslo paskolų sektoriuje. Todėl nors skolinimosi augimo tendencijos yra aiškesnės, vis dar reikia atidžiai stebėti globalias ekonomines rizikas, kurios gali lemti tolimesnį Baltijos paskolų rinkos vystymąsi.