Paskelbta
1 metai prieš-
Įvertinę šeimos finansines perspektyvas, 25 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog 2025 metai bus geresni nei 2024-ieji, 42 proc. nurodo, jog šie metai bus tokie patys kaip praėjusieji, o 19 proc. įsitikinę, jog 2025 metai bus prastesni – tokias tendencijas atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu atliktas „Kreda“ grupės žinomumo ir gyventojų bei įmonių finansinių paslaugų naudojimo tyrimas.
Žada neskubėti skolintis
Tai, kad 2025 metai bus geresni nei 2024-ieji, dažniau nurodė didžiausias pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai. Kad 2025 metai bus tokie patys įsitikinę 56 metų ir vyresni didmiesčių gyventojai, o prastesnių nei praėjusieji tikisi mažiausias pajamas gaunantys rajonų centrų gyventojai.
6 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų šiais metais planuoja skolintis didesniems pirkiniams: automobiliui ar būstui, 2 proc. – pramogoms ar kelionėms, 17 proc. lietuvių nurodė turintys finansinių įsipareigojimų, todėl papildomai skolintis neplanuoja. 65 proc. respondentų šįmet apskritai neplanuoja kreiptis į finansų įstaigą dėl paskolos. Pernai tokių planų neturėjo 72 proc. apklaustųjų.
Kad neplanuoja skolintis, dažniau nurodė moterys, taip pat vyresni nei 56 metai ir mažiausias pajamas (400–500 Eur) gaunantys respondentai.
„Praėjusiais metais ekonominė ir geopolitinė situacija išliko sudėtinga, o vienas didžiausių iššūkių gyventojams buvo rekordinės palūkanų normos, skatinusios savo skolinimosi galimybes vertinti atsargiau ir skolintis mažiau. Metų viduryje pradėjus mažinti EURIBOR tarpbankines palūkanų normas, situacija ėmė keistis ir antroje metų pusėje jau pasijuto ne tik išaugęs susidomėjimas paskolomis, bet ir aktyvesnis skolinimasis“, – komentavo Jolita Rėkutė, Jungtinės centrinės kredito unijos verslo plėtros vadovė.
Praėjusių metų spalį Lietuvoje oficialiai registruotų būsto sandorių skaičius buvo didžiausias per pastaruosius dvejus metus. Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį „Kreda“ kredito unijų grupėje taip pat augo ne tik užklausų, bet ir sudaromų paskolų sutarčių skaičius. Nors dėl didesnės būsto pasiūlos aktyviau skolinosi didmiesčių gyventojai, susidomėjimas nekilnojamuoju turtu (NT) buvo pastebimas ir regionuose.
ECB bazines palūkanų normas šių metų kovą sumažino jau šeštą kartą, taigi, tikėtina, jog NT rinka šiais metais bus aktyvesnė nei 2024 metais. Registrų centro duomenimis, vien per pirmus du šių metų mėnesius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 18,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 40,4 proc. daugiau nei 2024 m. sausį-vasarį.
Nuo šių metų gegužės mėn. gyventojų, planuojančių įsigyti nekilnojamąjį turtą, laukia naujovė: finansų įstaigos privalės klientui pateikti du būsto paskolos pasiūlymus – su kintamomis ir su fiksuotomis palūkanomis. „Kreda“ grupės kredito unijos tą jau darė ir iki šiol – savo nariams leido rinktis geriausiai jų poreikius atitinkantį pasiūlymą.
Taupymas išlieka aktualus
Tyrimo duomenimis, 10 proc. pajamų per mėnesį planuoja sutaupyti 31 proc. 701–1000 Eur uždirbančių gyventojų, dažniausiai moterys. Iki 20 proc. pajamų per mėnesį sutaupyti planuoja 18 proc. didžiųjų miestų gyventojų, daugiausia – vyrai. Kad papildomai sutaupyti nepavyks mano 25 proc. mažiausias pajamas gaunančių respondentų.
Kaip pastebi J. Rėkutė, praėjusiais metais populiari išliko mažos rizikos investicija – terminuotieji indėliai. Aukštos indėlių palūkanos, kaip parodė atliktas tyrimas, aktualiausios 46–55 metų amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintiems ir didžiausias pajamas gaunantiems respondentams, didžiųjų miestų gyventojams.
Mažėjant EURIBOR indeksui, komerciniuose bankuose jau nuo praėjusių metų mažėja ir terminuotųjų indėlių palūkanos. Nors kredito unijose terminuotųjų indėlių palūkanos vis dar pakankamai aukštos, tačiau akivaizdu, kad ir čia jos jau mažėja.
2025 m. vasario mėn. atlikto tyrimo tikslas – Išsiaiškinti finansinių paslaugų teikėjų žinomumą bei jų paslaugų naudojimosi aspektus. Internetu apklausti šalies (išskyrus Klaipėdos m., Alytaus apskr.) gyventojai nuo 18 iki 74 metų amžiaus. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 74 metų nuomones ir vertinimus.
Naujas reabilitacijos centras Šiauliuose diegia Lietuvoje dar nenaudotas technologijas
„Kreda“ stiprina kapitalą: 1,06 mln. eurų subordinuotosios obligacijos – Nasdaq Baltijos „First North“ rinkoje
Sprendimas ūkiams, kuriuos palietė NMA paramos vėlavimas: „Kreda“ kredito unijos atveria finansavimo galimybes
Modernus ūkis šiandien: kas padeda neprarasti konkurencingumo?
„Kreda“ grupės trečiojo ketvirčio rezultatai: augo paskolos žemės ūkiui, išliko indėlių populiarumas
„Kreda“ grupė ir „Urbo“ bankas suteikė finansavimą „co-living“ projektui sostinėje
„Kreda“ grupė pradeda platinti 3 mln. eurų vertės obligacijų emisiją
„Kreda“ kredito unijų grupės pirmojo pusmečio rezultatai: stabilus augimas pagrindiniuose segmentuose
Jungtinės centrinės kredito unijos grupės „Kreda“ plėtros vadovu tapo Ramūnas Kutelis






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Liepos mėnesį „Vičiūnų grupėje“ lankėsi ypatingi svečiai – didžiausio Japonijos specializuoto maisto verslo leidinio „Japan Food Journal“ žurnalistas Hironori Ozawa...
Silkė lietuviams – gerai pažįstamas produktas. Vieniems ji asocijuojasi su šventiniu stalu, kitiems – su greitu, sočiu ir patogiu užkandžiu....
„Telia“ šiemet į mobiliojo tinklo plėtrą Lietuvoje investuoja 7,1 mln. eurų. Už šias lėšas bendrovė pastatys 50 naujų bazinių stočių,...
Išmaniųjų infrastruktūros sprendimų bendrovė „Fima“ praėjusiais metais Lietuvoje gavo 32,3 mln. eurų pajamų – 24 proc. daugiau nei 2024 metais,...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame elektroniniame aukcione „Bitė Lietuva” laimėjo teisę naudoti radijo dažnius iš 2100 MHz dažnių juostos. Už...
Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios...
Renkantis darbuotoją darbdaviai dažniausiai vertina jo patirtį ar gyvenimo aprašymą, visgi, pasak „Tele2″ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro...