Paskelbta
2 metai prieš-
Augusių palūkanų ir infliacijos iššūkiai 2023-aisiais Lietuvoje vartojimo nesustabdė. Bendrai šalyje išduotų vartojimo paskolų apimtys šių metų pradžioje kirto 1,1 mlrd. eurų ribą, o rinkos dalyviai svarsto, jog nepaisant dalį vartotojų palietusių makroekonominių pokyčių, didžioji jų dalis ne tik išliko finansiškai pajėgi, bet ir didino savo poreikius.
Lietuvos banko duomenimis, šiemet sausį išduotų vartojimo paskolų apimtis buvo 1,101 mlrd. eurų, arba 17 proc. didesnė nei prieš metus. Tuo tarpu šiemet vasarį šalyje jau buvo išduota 1,109 mlrd. eurų vertės vartojimo paskolų.
„Lietuvoje vartojimo paskolų suma yra didžiausia istorijoje. Praėjusiais metais skolinimosi apimtys nesustojo. Priešingai, atskiri rinkos dalyviai jaučia dar didesnį vartojimo augimą, nulemtą konkurencinių aplinkybių ir rinkos persiskirstymo“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Jis pastebi, kad vartotojai atidžiai vertina savo poreikius: „trumpiausių“ paskolų, kurių grąžinimo laikotarpis yra iki vienerių metų, bendroje statistikoje yra mažiausia dalis – daugiausiai paskolų išduodama 1 metus viršijantiems laikotarpiams. Tikėtina, kad pastarosiomis finansuojami dideli pirkiniai, būsto poreikiai, automobilio įsigijimas ar remontas.
„Urbo“ banko išduotų vartojimo paskolų portfelis pernai pasiekė 37,65 mln. eurų ir buvo 21 proc. didesnis, palyginti su 2022 metų pabaiga (31,022 mln. eurų).
„Kartu svarbu pažymėti, kad pernai vidutinis išduotos vartojimo paskolos dydis pas mus padidėjo vidutiniškai 10 proc. Įvertinus ir kitą pusę, jog palūkanų normos buvo keliamos siekiant atvėsinti infliaciją, kuri išaugino visų mūsų išlaidas, o Lietuvos darbo rinką palietė lengva darbo vietų mažinimo banga, tai negalėjo neturėti įtakos ir vartojimui. Prašymų dėl vartojimo kredito įmokų atidėjimo padidėjimas buvo, tačiau nežymus – iki 0,5 proc., palyginti su ankstesniais metais“, – pastebi pašnekovas.
Pasak jo, atsižvelgiant į tai, kad paskolų gavėjų finansinis pajėgumas, patikimumas bei galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus yra vertinamas jiems kreipiantis finansavimo, nėra abejonių, kad vartojimą ir skolinimąsi didino finansiškai pajėgūs vartotojai.
J. Ivaškos teigimu, nors vartojimo paskolos išduodamos per keliolika minučių, tačiau klientas per jas patikrinamas pagal atsakingo skolinimo kriterijus.
„Jei gyventojas neturi pakankamo dydžio nuolatinių pajamų, laiku neapmoka sąskaitų, atsidūręs skolininkų sąraše – žinoma, atsakinga finansų institucija jam paskolos neišduos“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
Tarp banko pernai išduotų vartojimo paskolų 52 proc. jų gavėjų numatė pasiskolintas lėšas skirti vartojimui, 40 proc. ėmė paskolą namų remontui ar įrengimui, o likusieji – skolinosi automobiliui.
Visas „Urbo“ banko suteiktų paskolų portfelis per 2023 metus išaugo 24,6 proc. iki 317,4 mln. eurų.
Portfelinės garantijos didins finansavimo prieinamumą: verslui galės suteikti beveik 600 mln. eurų paskolų
„Urbo“ bankas per tris šių metų ketvirčius uždirbo 4,4 mln. eurų grynojo pelno
Ankštinių kultūrų perdirbimo įmonei „MMA Foods“ – 1 mln. eurų „Urbo“ banko paskola
„Kreda“ grupė ir „Urbo“ bankas suteikė finansavimą „co-living“ projektui sostinėje
„Urbo“ bankas sėkmingai išplatino pirmąją obligacijų emisijos dalį: pritraukta 6,86 mln. eurų
Naujajam padelio ir teniso kompleksui Alytuje – „Urbo“ banko paskola
„Urbo“ bankas pradeda pirmąjį subordinuotų obligacijų emisijos platinimo etapą
„Urbo“ bankas grįžta į kapitalo rinką: Lietuvos bankas patvirtino iki 10 mln. eurų subordinuotų obligacijų prospektą
Pusė būsimų naujakurių džiaugiasi dėl planų sumažinti pradinį įnašą pirmajam būstui – apklausa






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...