EY tyrimas: Lietuva buvo viena sparčiausiai mažinančių šešėlinę ekonomiką

Tarptautinė profesinių paslaugų bendrovės EY ataskaita, apžvelgianti šešėlinės ekonomikos situaciją pasaulyje, atskleidžia ilgalaikę Lietuvos pažangą. Tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje 2023 metais sudarė 7,4 proc. BVP, kai 2000 metais šešėlis prilygo daugiau negu penktadaliui šalies ūkio.

Reklama

„Matydami daugiau negu 130 valstybių paveikslą, galime geriau suprasti mūsų valstybės pasiektą pažangą, pasikeitusias visuomenės nuostatas ir verslo brandą. Mažėjantis šešėlis reiškia skaidresnę ir aiškesnę verslo aplinką ir konkurenciją, pagrįstą pastangomis didinti veiklos efektyvumą ir kokybę, o ne mokesčių vengimu. Kiekvienas apskaitytas euras – tai daugiau lėšų švietimui, sveikatos apsaugai ir kitoms viešosioms paslaugoms. Pasiekę Vakarų Europos šalių lygį kartu parodome, kad Lietuva yra patikima ir brandi ekonominė partnerė tarptautinėje erdvėje“, – komentuoja Leonas Lingis, EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse.

Tarptautinės EY ekonominės analizės grupės sudaryta ataskaita, pavadinta „Shadow economy exposed“, rodo, jog santykinė šešėlinės ekonomikos dalis nuo 2000 iki 2023 metų sumažėjo daugumoje (119) iš visų (131) analizuotų valstybių. Lietuva pateko tarp 36 šalių, kuriose šešėlinės ekonomikos susitraukimas per nagrinėtą laikotarpį buvo didesnis negu 10 procentinių punktų. Analizės duomenimis, nuo 2000 metais neapskaityta ekonomika Lietuvoje prilygo penktadaliui (20,2 proc.) BVP, o 2023 metais – 7,4 procento.

Palyginti, 2023 metais Latvijoje šešėlinė ekonomika sudarė 9,3 proc. jos BVP, Lenkijoje – 9,7 proc., Estijoje – 7,4 procento. Vokietijoje šis rodiklis buvo 6,8 proc., Švedijoje – 6,7 proc., Norvegijoje – 6,4 procento. Vieni aukščiausių pasiekimų kontroliuojant šešėlinę ekonomiką būdingi Airijai (5,1 proc.), Jungtinei Karalystei (5,3 proc.), JAV (5 proc.), Kanadai (4,5 proc.).

Apskritai, daugiau negu pusė (67) iš visų tirtų pasaulio valstybių sugebėjo pasiekti didesnį negu 5 proc. BVP dydžio šešėlinės ekonomikos sumažėjimą. EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse L. Lingis atkreipia dėmesį, kad vertinant Lietuvos pasiekimus, pažanga mūsų šalyje per 23 metus buvo beveik dvigubai didesnė už bendrą visų šalių vidurkį.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 metais Lietuvos BVP buvo 73,8 mlrd. eurų. Taigi, neapskaitytos ekonomikos dydis užpernai mūsų šalyje galėjo siekti apie 5,46 mlrd. eurų.

EY Ekonominės analizės grupė pabrėžia, kad šešėlinė ekonomika 2023 metais atitiko maždaug 11,8 proc. viso pasaulio BVP. Tačiau vertinant bendrą visų šalių vidurkį, apskaičiuota, kad vidutiniškai šešėlinės ekonomikos mastas siekė 19,3 procento. Šiai statistikai didžiausią poveikį darė žemų pajamų ir mažiausiai išsivysčiusios šalys.

Ataskaitos autoriai pastebi, jog šešėlinė ekonomika mažiausiai išsikerojusi Šiaurės Amerikos žemyno valstybėse, taip pat Šiaurės, Vakarų ir Pietų Europos regionuose. O Afrikos ir Pietryčių Azijos valstybėse šešėlinė ekonomika tarpsta labiausiai – sudaro nuo 24 iki 42 proc. BVP.

Studijoje pateikiama išvada, kad pagrindiniai santykinai didelės šešėlinės ekonomikos veiksniai mažiausiai išsivysčiusiose šalyse yra neįteisintas verslas ir menkas valdžios sektoriaus efektyvumas. O išsivysčiusiose šalyse šešėlinei ekonomikai terpė susidaro dėl skirtingų mokesčių tarifų ir apmokestinimo skirtumų.