Paskelbta
1 metai prieš-
Didžiausia Europos pensijų fondų asociacija „PensionsEurope“ ragina Lietuvos Vyriausybę persvarstyti naujausius siūlomus pensijų sistemos pakeitimus ir įspėja, kad jie smarkiai išbalansuotų sistemą, pakenktų būsimų šalies pensininkų ateičiai ir visos valstybės finansinėms galimybėms bei stabilumui.
„PensionsEurope“ vadovas Matti Leppala pabrėžia, kad naujausi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymai, tarp kurių – valstybės įnašo pakeitimas gyventojų pajamų mokesčio lengvata, galimybė 12-ai mėnesių stabdyti dalyvavimą II pensijų pakopoje ar automatinio įtraukimo į pensijų sistemą naikinimas, ne tik kelia pavojų drastiškai pakenkti strateginiam tikslui, kad kuo daugiau lietuvių gautų bent 70 proc. buvusių darbinių pajamų siekiančią pensiją, bet ir grasina ateityje išbalansuoti visos valstybės finansus.
Šie pasiūlymai savo esme neatitinka ir bendros Europos Komisijos (EK) rekomendacijų krypties, užfiksuotos 2024-2029 m. darbotvarkėje. Pensijų fondų plėtra Europoje šiuo metu yra vienas svarbiausių EK prioritetų.
Mažėjančios paskatos taupyti
Pasak M. Leppala, siūlymas atsisakyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio siekiančio valstybės įnašo prie kaupimo, jį keičiant gyventojų pajamų mokesčio lengvata įmokoms drastiškai sumažins kaupiančių žmonių skaičių. Tai, savo ruožtu, ypač stipriai paveiks mažesnes ir vidutines pajamas gaunančius asmenis ir didins turtinę nelygybę.
„Jau daugelį metų tarptautinės organizacijos – pavyzdžiui, Pasaulio bankas ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – pabrėžia daugiapakopės pensijų sistemos svarbą ir jos reikšmę didinant žmonių pajamas senatvėje, mažinant skurdo lygį pensiniame amžiuje. Daugybė skaičiavimų ir modelių nedviprasmiškai rodo daugiapakopės sistemos privalumus prieš tas sistemas, kurios remiasi vien pirmąja pakopa“, – atkreipia dėmesį M. Leppala.
Pasak „PensionsEurope“ vadovo, dabar siūlomi pakeitimai akivaizdžiai silpnintų antrąją pakopą ir stipriai padidintų spaudimą jau ir dabar su demografiniais iššūkiais susiduriančiai valstybinei pensijų sistemai.
„Tai kelia itin didelį nerimą – ypač turint omenyje tai, kad, 2022 m. Eurostat duomenimis, 41,4 proc. 65 metų amžiaus ir vyresnių Lietuvos piliečių jau dabar gresia skurdas ir šis skaičius daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį. Ignoruojant ne tik šį faktą, bet ir akivaizdžiai didėsiančias ilgalaikes šalies demografines problemas, spaudimas pensijų sistemai tik augs“, – perspėja M. Leppala.
Dabartinė sistema turi potencialo, siūlomi pokyčiai ją griauna
Praėjusių metų pabaigoje EK paskelbė naujausią ataskaitą apie visų Europos Sąjungos šalių pensijų sistemas ir jų pakankamumą. Ataskaitoje konstatuojamas faktas, kad šiuo metu Lietuvos pensijų pakeitimo norma tesiekia 40 proc. ir yra ženkliai mažesnė už ES vidurkį, siekiantį 58 proc.
Net ir optimistiškiausiu scenarijumi, atsižvelgiant į didėjančius demografinius iššūkius, akivaizdu, kad to nepakaks. O priėmus naujausius siūlomus pensijų sistemos pakeitimus, sunkumai, siekiant užtikrinti pakankamas pajamas pensinio amžiaus žmonėms, potencialiai didėtų net ne procentais, o kartais.
2019 m. Lietuvoje įvykdyta automatinio įtraukimo į pensijų sistemą reforma davė puikių rezultatų – prie II pakopos prisijungė beveik 70 proc. visų šalies dirbančiųjų. Šį mechanizmą pakeitus savanoriškumu pagrįstu modeliu, dalyvavimo pensijų sistemoje rodikliai imtų sparčiai mažėti. Dėl to ženkliai išaugtų skaičius žmonių, ateityje gausiančių mažesnes pensijas ir didėtų skurdo senatvėje rizika.
Dabar siūlomi pakeitimai nebus naudingi niekam
„PensionsEurope“ primygtinai ragina Lietuvos Vyriausybę atsakingai apsvarstyti visus siūlomus pakeitimus ir imtis priemonių, kurios stiprintų, o ne griautų šalies pensijų sistemą.
„Įstatymų nustatyta tvarka finansuojama pensijų sistema Lietuvoje dar tik kuriama, todėl prireiks laiko, kad ji subręstų ir pademonstruotų visą savo potencialą bei sukurtų didžiausią įmanomą naudą. Šiuo metu reikia imtis tikslinių priemonių didinti jos veiksmingumui, o ne siūlyti pakeitimus, nulemsiančius kardinaliai priešingus rezultatus. Vietoje naujausių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymų reikia kuo plačiau ir intensyviau šviesti visuomenę apie privalomojo kaupimo pensijų sistemos svarbą ir skatinti darbdavių įmokas į antrąją sistemos pakopą“, – įsitikinęs M. Leppala.
„PensionsEurope“ vadovas pabrėžia, kad šie veiksmai yra itin svarbūs kuriant tvirtesnę pensijų sistemą, gerinant būsimų Lietuvos pensinio amžiaus piliečių finansinę situaciją ir lengvinant didėsiantį spaudimą visos šalies finansų tvarumui.
„Lietuva neabejotinai turėtų didžiuotis dabartinės sistemos jau pasiektais rezultatais ir toliau plėtoti, didinti bei stiprinti pensijų fondus ne tik atskirų piliečių, bet ir visos šalies ekonomikos labui“, – užbaigia M. Leppala.
Didžiausia Europos pensijų fondų asociacija „PensionsEurope“ vienija organizacijas iš 18-os Europos Sąjungos šalių ir trijų ES nepriklausančių Europos valstybių. Asociacijos nariai atstovauja maždaug 90-čiai milijonų Europos gyventojų ir prižiūri investicinius fondus, bendrai valdančius beveik 5 trilijonus eurų.






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...