Lietuvos „fintech” sektorius 2024 metais pasižymėjo veržliu augimu

Didėjanti specialistų paklausa finansinių technologijų „fintech” sektoriuje – tik vienas iš aktyvaus augimo ženklų. Lyginant su 2021 metų statistika, darbuotojų skaičius šio sektoriaus įmonėse yra išaugęs trečdaliu, o valstybei per metus sumokėtų mokesčių suma pernai priartėjo prie 200 mln. eurų.

Reklama

„Sparčiau negu šalies ekonomika augantis „fintech” sektorius įrodo, kad Lietuva yra pasirinkusi efektyvų būdą kurti pridėtinę vertę. Turime aiškų pavyzdį, kuris iliustruoja strateginių sprendimų rezultatus: palankios ilgalaikės reguliacinės aplinkos įtaką visos šalies ekonomikai ir konkurencingumui”, – teigia Greta Ranonytė, „fintech” įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT” vadovė.

Asociacijos duomenimis, pernai „fintech” sektoriaus darbuotojų skaičius siekė 7360 ir buvo 32 proc. didesnis, lyginant su 2021 metais. Be to, augo ne tik sektoriaus darbuotojų skaičius, bet ir vidutinis darbo užmokestis, kuris sudarė daugiau kaip 4150 eurų per mėnesį – t. y. kone du kartus viršijo vidutinį šalies darbo užmokestį. Valstybės biudžetą per įvairius mokesčius „fintech” įmonės pernai papildė 198,8 mln. eurų.

Lyginant su kitomis ES šalimis – ryškus Lietuvos proveržis

G. Ranonytė atkreipia dėmesį, kad auganti finansinių technologijų startuolių ir įmonių ekosistema svariai prisideda prie pokyčių atskirose ekonomikos veiklose, tokiose kaip informacija ir ryšiai, administracinė ir aptarnavimo veikla, finansų ar draudimo paslaugos. Paprastai šios veiklos ekonomikoje yra siejamos su aukštos pridėtinės vertės kūrimu.

Asociacijos duomenimis, būtent finansinė ir draudimo veikla Lietuvoje pastaraisiais metais augo ypač veržliai. Per dešimtmetį pasiektą proveržį geriausiai apibrėžia santykinis rodiklis, atskleidžiantis, kad šia veikla užsiimančios įmonės šiandien sukuria 4,5 kartus didesnę pridėtinę vertę negu prieš dešimtmetį. Per 10 metų Lietuvoje šių įmonių sukuriama pridėtinė vertė išaugo 356 procentais, kai Švedijoje fiksuotas santykinis pokytis siekė 24 proc., Vokietijoje – 19 proc., Latvijoje – 74 proc., Lenkijoje – 143 procentus.

Palyginti, kiti mūsų šalies ekonomikos sektoriai, kurie laikomi tradiciniais, pavyzdžiui, žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė, savo pridėtinės vertės apimtis 2013–2023 metais padidino 63 proc., apdirbamoji gamyba – 75 proc., statyba – 130 procentų. Taigi, G. Ranonytės vertinimu, bendrame šalies ekonomikos paveiksle „fintech” spurtas buvo ryškiai pastebimas ir turintis ilgalaikį potencialą.

Suburia tūkstančius skirtingų talentų ir kompetencijų

„Fintech Hub LT” skaičiuoja, kad finansinių technologijų ekosistemą Lietuvoje pernai sudarė apie 280 įmonių. Šie verslai teikė elektroninės bankininkystės sprendimus, mokėjimų ir draudimo paslaugas, kūrė ir diegė finansiniam sektoriui skirtą programinę įrangą, rūpinosi atitikties užtikrinimu, užsiėmė duomenų analitika, vystė kibernetinio saugumo sistemas ir kitas veiklas, orientuotas į aukštą pridėtinę vertę.

„Dauguma mūsų asociacijos narių vertina save kaip globalios rinkos dalyvius, konkuruojančius su verslais iš skirtingų pasaulio šalių. Todėl nuolatinė inovacijų paieška ir aukšti kokybės standartai yra mūsų kelias pasiekti rinkas bei vartotojus. Augdamas sektorius kartu augina ir tūkstančius specialistų – ekosistemą, kuri yra tarsi didžiulis žinių ir kompetencijų bankas”, – dalijasi „Fintech Hub LT” vadovė G. Ranonytė.

Šios kompetencijos, anot jos, apima platų spektrą – nuo kompiuterių programavimo veiklos iki pinigų plovimo prevencijos.

Atveria duris dirbtinio intelekto ir kitoms naujovėms

Tarptautinės kompanijos „Boston Consulting Group” (BCG) vertinimu, „fintech” įmonių pajamos pasaulyje 2030 metais sieks apie 1,5 trilijono JAV dolerių, kai 2023 metais sudarė apie 245 milijardus JAV dolerių. Bendrovės analitikai prognozuoja, kad Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės regionas bus trečia pagal dydį pasaulyje finansinių paslaugų rinka, kurioje svarbus vaidmuo teks veržliai augančiam „fintech” sektoriui. Vien mokėjimų paslaugų apimtys nuo 2021 metų iki 2030 metų Europoje turėtų augti penkis kartus, prognozuoja BCG.

Savo ruožtu G. Ranonytė pabrėžia, kad „fintech” sektoriaus įmonės yra ypač imlios ir atviros naujovėms. Pasak asociacijos vadovės, 2024 metais tapo akivaizdu, kad svarbiausia finansinių technologijų sritimi yra dirbtinis intelektas (DI), kurio pritaikymas gali pagerinti tiek klientų patirtį, tiek optimizuoti įvairius vidinius įmonių veiklos procesus. G. Ranonytė įsitikinusi, kad „fintech” bus sektorius, kuris sukurs daug efektyvių DI taikymo praktikų ir pavyzdžių, kuriais vėliau naudosis ir kitų sektorių įmonės. Įvairios analizės rodo, jog pasaulyje „fintech” įmonės ypač aktyviai DI sprendimus taiko teikdamos personalizuotas finansines paslaugas, modeliuodamos prognozes, tobulindamos sukčiavimo ir pinigų plovimo prevencijos sistemas ir kt.

Skatina finansinių paslaugų inovacijas ir konkurenciją

Lietuvoje kasmet auganti konkurencija finansų srityje išjudino sektorių – modernizuotos mobiliosios aplikacijos, užtikrintas nuotolinis klientų aptarnavimas, supaprastinti pavedimai (pvz. vietoje sąskaitos numerio pakanka įrašyti gavėjo telefono numerį;

sukurtos integracijos su bankais ir elektroninės prekybos platformomis), atnaujinti kortelių skaitytuvai, leidžiantys atsiskaityti vienu kortelės, mobiliojo telefono ar išmanaus laikrodžio prisilietimu arba palengvinantys atsiskaitymą negrynaisiais pinigais smulkiajame versle (pvz. turgavietėse, kirpyklose).

Asociacijos užsakymu „Spinter tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, 2024 m. pabaigoje Lietuvoje „fintech” paslaugas vartojo 1 iš 3 Lietuvos gyventojų.