Sekite naujienas

Finansai

Linas Armalys. Paskola už įtartinai mažas palūkanas? Pamatuokite dukart prieš imdami

Paskelbta

-

Linas Armalys, alternatyvaus nebankinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“ vadovas

Reklama

Išbrangus finansavimui, verslo įmonės kartu su privačiais būsto paskolų turėtojais sulaikę kvapą stebi, kaip Europos Centrinis Bankas ima po truputį mažinti palūkanų normas. Be jokios abejonės, palūkanų dydis yra svarbiausia paskolų kainos formulės dedamoji. Nors bazinių palūkanų normų kreivė pamažu leidžiasi, iki tol, kol tai realiai pajus skolintis norintis verslas, dar turės praeiti laiko.

Smulkiesiems verslams finansavimas brangiau kainuoja ir dėl to, kad jie skolinasi santykinai nedaug, be užstato, ir yra vertinami kaip rizikingesni. Kadangi dėl šių priežasčių finansavimo iš tradicinių bankų smulkieji verslai dažniausiai negauna, jie kreipiasi į alternatyvius finansuotojus.

Alternatyvūs finansuotojai tam, kad suteiktų finansavimą smulkiajam verslui, pinigus turi skolintis patys. Kredituotojai žino kliento polinkį vertinti tik vieną kainos elementą – palūkanas – ir nekreipti dėmesio į kitas dedamąsias, todėl rinkoje kartais tenka matyti situaciją, kai klientui deklaruojamas palūkanų dydis yra mažesnis nei kredituotojo kaina už prisitrauktas lėšas. Kaip taip gali būti?

Kredituotojas gali bandyti įtikti klientui ir parodyti mažas palūkanas, tačiau dažnu atveju ima taikyti įvairias gudrybes:

  • nurodo mėnesinį, o ne metinį palūkanų dydį;
  • taiko didelį vienkartinį sutarties mokestį, kuris gali viršyti 5 proc.;
  • kartu su palūkanomis ima ir mėnesinį administravimo mokestį, o net labai mažas 0,2 proc. mėnesinis administravimo mokestis paskolą pabrangina 4-5 proc. per metus;
  • palūkanas skaičiuoja nuo pradinės, o ne nuo likutinės paskolos sumos – tačiau dauguma paskolų yra grąžinama dalimis, dėl to likutinė paskolos dalis kas mėnesį mažėja, o su ja turėtų mažėti ir kas mėnesį mokama palūkanų suma;
  • taiko dideles baudas ir delspinigius net menkai pavėlavus mokėti įmoką;
  • palūkanoms taiko PVM – skamba keistai, bet tenka matyti ir tokią praktiką, kuri verslo subjektams, negalintiems pilnai susigrąžinti PVM, paskolą pabrangina 21 proc.

Visos šios gudrybės paskolą gali išbranginti daugiau nei 2 kartus, dėl to, vertinant paskolos kainą, svarbu žiūrėti ir lyginti kitus skaičius – kokia bus bendra mėnesio įmoka ir bendra paskolos kaina. Esant tai pačiai paskolos sumai ir terminui, pasiūlymas su mažesne bendra mėnesio įmoka rodo mažesnę paskolos kainą.

Galimybių gauti paskolą geresnėmis sąlygomis vis dėlto yra. Nors šių metų birželį baigėsi „Invegos“ priemonė „Alternatyva“, tęsiamas bendradarbiavimas su Europos Investicijų Fondu (EIF). Kadangi verslo paskolų kaina tiesiogiai susijusi su prisiimama rizika, EIF garantijos smulkioms įmonėms, kurios atitinka bazinius kriterijus, leidžia pasiūlyti iki 50 tūkst. eurų paskolas palankesnėmis sąlygomis.

Naujienos

Ekspertai

Ekspertai13 val prieš

Minusas lauke – rūpesčiai statybų aikštelėje: anot ekspertų, yra būdų dirbti efektyviau ir tvariau

Vėstantys orai primena apie kasmetinį iššūkį statybvietėse – be šildymo neįmanoma palaikyti komfortiškų darbo sąlygų ir užtikrinti daugelio vidaus darbų...

Ekspertai18 val prieš

Susidūrimai su laukiniais gyvūnais keliuose: Baltijos šalyse išmokėta 5,8 mln. eurų

Vairuotojai, važiuodami miškingais keliais, turėtų būti itin atsargūs. Draudikai įspėja apie rudens ir žiemos sandūroje padažnėjusius transporto priemonių susidūrimus su...

Ekspertai2 d. prieš

Visuomeniniai pastatai – vis dar nepritaikyti žmonėms su negalia: ekspertai atskleidžia, kokių pokyčių reikia

Gruodžio 3 d. jau daugiau nei tris dešimtmečius minima Tarptautinė žmonių su negalia diena. Nors tądien primenama apie būtinybę užtikrinti...

Ekspertai2 d. prieš

Didieji metų išpardavimai: atskleidė internete apsiperkančių lietuvių, latvių ir estų įpročius bei Baltijos regiono ypatybes Europos kontekste

Paskutinę lapkričio savaitę, prekybininkams viliojant įspūdingomis nuolaidomis ir išskirtiniais pasiūlymais, lietuviai, latviai ir estai gausiai apsipirkinėjo internete. Paaiškėjo, kad lietuvius...

Ekspertai2 d. prieš

Apklausa: kas antras gyventojas maistui išleidžia daugiau, bet nupirkti gali mažiau

Kas antras Baltijos šalių gyventojas jaučia stipriai išaugusias mėnesio išlaidas maistui ir gali sau leisti mažiau, nei anksčiau, rodo „Citadele“...

Visos teisės saugomos.© 2015-2024 | Kopijuoti draudžiama |