Baltijos šalyse vaikų ateičiai reguliariai taupo tik kas penktas gyventojas, daugiausia pajamų atsideda Lietuviai

Reguliariai vaikų ateičiai netaupo kas trečias Baltijos šalių gyventojas, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Daugiausia pajamų iš taupančiųjų vaikų poreikiams atsideda lietuviai. Finansų ekspertas atkreipia dėmesį, kad nors reguliarumas – sėkmingos taupymo strategijos pagrindas, kiekvieną mėnesį vaikų poreikiams taupo tik kas penktas.

Reklama

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad tarp atskirai taupančiųjų vaikų ateičiai, didžiausias sumas Baltijos šalyse skiria Lietuvos gyventojai. Iki 20 eurų vaikų reikmėms per mėnesį nurodė atsidedantys 2 proc. Lietuvos ir po 3 proc. Latvijos ir Estijos respondentų. 21–50 eurų – 5 proc. lietuvių, 6 proc. estų ir 8 proc. latvių apklaustųjų. Nuo 51 iki 100 eurų per mėnesį vaikų ateičiai atsideda 7 proc. lietuvių ir estų bei 5 proc. latvių respondentų, o daugiau nei 100 eurų – 6 proc. lietuvių ir po 3 proc. latvių ir estų.

Anot „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, kokią sumą atsidėti taupymui savo vaikų reikmėms, priklauso nuo šeimos biudžeto galimybių bei taupymo tikslo: sutaupyti vaiko mokslams užsienyje ar pirmajam būstui greičiausiai reikės didesnės sumos nei dviračiui.

„Kartais įsivaizduojame, kad taupymui reikia iškart atsidėti didelę sumą, tačiau net ir atsidedant mažas sumas, svarbu tai daryti reguliariai – taip formuojamas pats taupymo įprotis, o per ilgą laikotarpį sukaupta ir, dar svarbiau, investuota suma gali sukurti stiprų finansinį pagrindą vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai“, – sako R. Čereška.

Vis dėlto, reguliariai vaikų ateičiai taupo tik kas penktas gyventojas. Konkrečios sumos kas mėnesį neskiriantys, tačiau laisvų lėšų santaupoms, kada jų turi, atsidedantys nurodė 11 proc. lietuvių, 15 proc. latvių ir 16 proc. estų respondentų. Dar 23 proc. lietuvių ir latvių bei 22 proc. estų apklaustųjų nurodė, kad vaikų reikmėms atskirai netaupo, o prireikus papildomų lėšų, naudoja bendras santaupas.

„Bendra santaupoms atsidedamų pajamų dalis turėtų būti peržiūrima ir keičiama pagal pasikeitusias aplinkybes, pavyzdžiui, padidėjus pajamoms ar išlaidoms, išaugus infliacijai, atsiradus naujiems poreikiams ar įsipareigojimams, įskaitant ir vaikų ateitį. Net jei vaikų ateičiai skirtų santaupų dalies neatskiriate nuo bendrųjų, svarbu, kad tam skiriama suma būtų apgalvota ir skiriama papildomai – kitu atveju, vieni poreikiai gali užgožti kitus ir neatliepti realios situacijos“, – įžvalgomis dalijasi R. Čereška.

Pasak jo, vertėtų apsvarstyti galimybę vaiko ateičiai kaupiamas lėšas investuoti, taip apsaugant santaupas nuo infliacijos bei, tikėtina, sukaupiant didesnę sumą dėl investicinės grąžos. Vis dėlto, kokiu būdu tai padaryti – kokią investavimo paslaugą, priimtiną riziką ir norimą laikotarpį pasirinkti – Romas Čereška rekomenduoja pasikonsultuoti su finansų rinkas išmanančiais specialistais.