Skolintis tapo paprasčiau – lietuvių apetitas vartojimo paskoloms auga

Per praėjusius metus lietuvių naudojimasis vartojimo paskolomis išaugo 12,5% – didėjo tiek sudaromų sutarčių skaičius, tiek bendra paskolų suma. Lietuvoje veikiančio „Fjord Banko“ vadovas Veiko Kandla teigia, kad tam įtakos turėjo keletas priežasčių: palanki ekonominė situacija Lietuvoje, smarkiai pažengusios bankinės technologijos, sušvelnintas reguliavimas, mažėjantis Euribor, refinansavimo poreikis ir didelė bankų tarpusavio konkurencija. 

Reklama

Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2025 m. I pusm. pabaigoje bendras vartojimo paskolų portfelis Lietuvoje sudarė 3,15 mlrd. Eur, kai analogišku laikotarpiu 2024 m. ši suma siekė 2,79 mlrd. Eur. Per šį laikotarpį nuo 261 tūkst. iki 274 tūkst. išaugo naujų vartojimo paskolų skaičius Lietuvoje, o vidutinė vienos paskolos suma pakilo 7% nuo 3 592 Eur iki 3 848 Eur. Bendra naujų vartotojų per pusmetį pasiskolinta suma pakilo 10,5% nuo 836 mln. Eur iki 924 mln. Eur.  

V. Kandla pastebi, kad Lietuvos ekonominė situacija yra palanki skolinimuisi – tai patvirtina tiek mažėjantis nedarbo lygis, tiek augančios gyventojų pajamos. Nedarbo rodikliai šalyje pastaraisiais metais išliko vieni žemiausių Europos Sąjungoje (ES), o vidutinis bruto mėnesinis atlyginimas pakilo nuo 1 307 Eur (2019 m.) iki 2 233 Eur (2024 m.), t. y. daugiau kaip 70% per penkerius metus. Metinis atlyginimų augimas nuosekliai svyravo tarp 9–13%, užtikrindamas augančią gyventojų perkamąją galią.  

Asmeniniam vartojimui dabar skolintis paprasčiau  

Vienas svarbiausių pastarojo meto pokyčių, palengvinusių gyventojų galimybes skolintis, yra sušvelnintas teisinis reguliavimas. Nuo šių metų pavasario jei susituokę asmenys ima paskolą asmeninėms reikmėms, privalu vertinti tik savo pačių finansinius įsipareigojimus. Anksčiau galiojo reikalavimas vertinti abiejų sutuoktinių bendrus įsipareigojimus nepaisant aplinkybių, ar paskola imama savo ar šeimos poreikiams. Nauja tvarka suteikia daugiau lankstumo ir sudaro sąlygas greičiau įgyvendinti asmeninius finansinius tikslus, pasinaudojant bankų teikiamomis paskolomis. 

Kitas palankus veiksnys – mažėjantis Euribor. Per pastaruosius metus šis rodiklis sumažėjo beveik perpus nuo 3,5% iki 2%. Kai tarpbankinė palūkanų norma nuosekliai traukiasi žemyn, tai tiesiogiai lengvina skolinimąsi.  

V. Kandlos teigimu, kuo Euribor didesnis, tuo gyventojams tenka skirti daugiau pinigų būsto paskolai padengti. Šiam rodikliui krintant gyventojams atsilaisvina daugiau lėšų, kurias galima skirti kitoms reikmėms. Kas yra greitas kreditas?

„Net ir kelių dešimtųjų procento sumažėjimas leidžia klientams reikšmingai sutaupyti nuo kiekvienos paskolos įmokos, – teigia V. Kandla. – Tai didina paskolų prieinamumą ir skatina gyventojus ryžtis didesniems finansiniams sprendimams – pavyzdžiui, atnaujinti būstą, įsigyti automobilį ar geresnėmis sąlygomis refinansuoti turimas paskolas. Mažėjantis Euribor siunčia rinkai pozityvų signalą, kad bendros finansavimo sąlygos švelnėja, o kredito prieinamumas gerėja.“ 

Paskolų suteikimą paspartino technologijos – traukiasi greitųjų paskolų rinka  

Reklama

V. Kandla pastebi, kad per pastaruosius 3 metus finansų rinka tapo ženkliai labiau skaitmenizuota ir automatizuota. Praktiškai visi bankai teikia paskolas internetu, o vertindami asmens rizikingumą ir priimdami sprendimą dėl paskolos suteikimo dažniau pasinaudoja automatizuotais sprendimais.   

„Bankams tai leidžia paspartinti paskolų suteikimą, o vartotojai gali greičiau palyginti keletą pasiūlymų ir pasirinkti palankiausią variantą. Pvz., šiuo metu tapo norma gauti paskolą tą pačią dieną, kai dėl jos buvo kreiptasi, nors dar prieš keletą metų neretai tekdavo laukti keletą dienų“, – pasakoja „Fjord Banko“ vadovas.    

Aukščiau paminėti aspektai turi įtakos kitam reiškiniui – traukiasi greitųjų kreditų segmentas. Vienas iš požymių yra smarkiai krintančios tokių paslaugų reklamos apimtys. Tyrimų bendrovės „Kantar“ duomenimis, išlaidos greitųjų kreditų reklamai 2023 m. siekė 6,55 mln. Eur, o 2024 m. krito iki 4,15 mln. Eur, tai yra 37% mažiau. 2025 m. pirmųjų septynių mėnesių statistika rodo dar ryškesnę tendenciją – greitųjų paskolų reklamai buvo skirta tik 1,37 mln. Eur, kai panašiu laikotarpiu 2024 m. šis rodiklis siekė 3,05 mln. Eur, o 2023 m. – 3,61 mln. Eur. Tai reiškia, kad per dvejus metus greitųjų kreditų reklamos sumos susitraukė daugiau kaip perpus – vien 2025 m., palyginti su 2024 m., kritimas sudarė net 55%.  

Pasak „Fjord Banko“ vadovo, tokia dinamika rodo, kad greitųjų kreditų segmentas Lietuvoje nuosekliai traukiasi, užleisdamas vietą tradiciniams bankiniams vartojimo paskolų produktams, kurie tampa vis lankstesni ir labiau prieinami.  

„Gyventojų finansavimas asmeniniam vartojimui gerąja prasme vienodėja, iš rinkos išstumiami žaidėjai, anksčiau pelnęsi iš itin aukštų palūkanų, dažnu atveju tapdavusių gyventojams sunkia našta“, – teigia V. Kandla.  

Išaugęs sukčiavimų skaičius stabdo greitesnį paskolų suteikimą 

V. Kandla atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą – dažnėjančius sukčiavimo atvejus, kurių aptikimas šiek tiek stabdo tolesnį paskolų suteikimo greitėjimą. Pavogta asmens tapatybė, skatinimas investuoti į netikras platformas, įvairios schemos su kriptovaliutomis – vieni dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo scenarijų. Greitieji kreditai ir kaip išsirinkti geriausią variantą?

„Nors technologiškai paskolą galėtume suteikti automatiškai, prieš tai atlikę asmens finansinės būklės patikrą, vis dėlto tenka imtis papildomų saugumo priemonių ir įsitikinti, kad paskolos kreipiasi išties tas žmogus, kurio vardu gauta paraiška. Tokios procedūros kiek sulėtina paskolų suteikimo procesą, tačiau padeda geriau atskirti patikimus klientus nuo rizikingų“,  – sako banko vadovas.  

Auga refinansavimo poreikis ir finansinis raštingumas 

Kitas stiprėjantis reiškinys vartojimo paskolų rinkoje – sparčiai populiarėjantis refinansavimas. Tai jau tapo viena paklausiausių paslaugų, sulaukianti ypač didelio klientų dėmesio. Gyventojai aktyviai naudojasi galimybe perkelti turimus įsipareigojimus į palankesnes sąlygas siūlančius bankus ar kredito įstaigas. Refinansuodami paskolas žmonės ne tik sumažina mėnesio įmokas ar bendrą mokėtiną sumą, bet ir dažnai pasirenka pasiskolinti papildomai. Tokia praktika tampa patogus būdas vienu metu sutaupyti ir užsitikrinti didesnį finansinį lankstumą. Greitieji kreditai

Vien „Fjord Banke“ 2024 m. refinansavimui skirtų paskolų suma pasiekė 13 mln. Eur, kai 2023 m. ji buvo 4,5 mln. Eur. O šiemet per pirmuosius 8 mėn. buvo išduota 16% daugiau tokių paskolų, nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai.  

V. Kandla taip pat pastebi, kad stiprėja gyventojų finansinis raštingumas. Įprastai vartojimo paskolai rinkoje taikomi trys kainos elementai: palūkanos, sutarties ir mėnesinio administravimo mokesčiai, kurie kartu sudaro bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN) ir parodo tikrąją paskolos kainą. Banko vadovas teigia, kad žengus drąsų žingsnį ir pradėjus taikyti tik palūkanas, be papildomų mokesčių, pradžioje buvo nuogąstauta, jog ne visi vartotojai norės įsigilinti, kad svarbiausia yra paskaičiuoti BVKKMN, tačiau praktika parodė – lietuviai moka suskaičiuoti visus mokesčius ir įvertinti, kur skolintis naudingiausia. Kas yra kreditas?

„Fjord banko“ vidinė statistika rodo, kad siekdami sumažinti paskolos negrąžinimo riziką apie 10 proc. gyventojų savo noru pasirenką įmokų draudimą.  

„Visa tai rodo, kad vartojimo paskolų rinka Lietuvoje bręsta – skolinimasis tampa atsakingesnis, skaidresnis ir prieinamas vis platesniam gyventojų ratui, – reziumuoja V. Kandla. – Tikėtina, kad artimiausiais metais konkurencija tarp bankų toliau augs, o žmonės galės tikėtis dar palankesnių sąlygų ir trumpesnių sprendimų priėmimo terminų.“  Kuriantiems verslą