Paskelbta
2 savaitės prieš-
By
LukasIšaugusios palūkanos pernai liūdino būsto paskolų turėtojus, tačiau dalis gyventojų ir įmonių tuo pasinaudojo, įžvelgę galimybę uždirbti. Lietuvos kapitalo „Urbo“ banko duomenimis, pernai plūstelėjo netikėtai didelė indėlių banga: augimas siekė 94 proc., banke surinktų indėlių suma padidėjo 147 mln. eurų.
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad tai išties įspūdingo dydžio indėlių augimas, kurį nulėmė atliekamų pinigų turintiems gyventojams ar juridiniams asmenims palankiai susiklosčiusios makroekonominės aplinkybės.
„2023 metais išaugus paskolų palūkanoms, indėlių palūkanos taip pat padidėjo, o klientai prisiminė klasikinę konservatyvią investavimo priemonę – indėlius. Tai paprastas, puikiai pažįstamas ir suprantamas produktas, kuris didesnės kritikos paprastai sulaukia nebent palūkanų „dugne“, nes klientai iš bankui paliktų lėšų nori uždirbti. Panašu, kad gyventojai ir įmonės pernai puikiai susiorientavo situacijoje bei pasinaudojo šia galimybe“, – tvirtina J. Ivaška.
„Urbo“ skaičiavimais, pernai visa terminuotųjų indėlių suma banke pasiekė 303,42 mln. Eur ir buvo 94 proc. didesnė, palyginti su 2022-aisiais (156,27 mln. Eur). Bankams konkuruojant tarpusavyje, „Urbo“ banko siūlomos palūkanos daliai indėlių aukščiausiame taške siekė 4,5 proc. ir buvo 1,45 proc. didesnės už 2022 m. maksimalias palūkanas.
Remiantis banko indėlių statistika, populiariausi buvo iki 2 metų trukmės indėliai ir jų buvo daugiausiai – 176,5 mln. Eur, arba iki 69 proc. Antra dydžiu grupė buvo indėliai iki 3 metų – 39,3 mln. Eur, iki 16 proc. Trečioje vietoje atsidūrė indėliai iki metų, jų suma sudarė 26,2 mln. Eur, arba iki 10 proc.
Tuo tarpu ilgesnės trukmės indėliams teko po keletą procentų visos banke padėtų indėlių apimties. Tam „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius turi paprastą paaiškinimą.
„Akivaizdu, jog klientai nenorėjo prisiriški prie ilgo indėlių termino, nes tikėjosi dar didesnio palūkanų kilimo ir rinkosi didžiausias palūkanas trumpiausiam laikotarpiui. Kita vertus, indėlių termino pasirinkimą galėjo riboti planuojami dideli pirkiniai, investicijos ir kitos priežastys, kurios gali lemti laisvų lėšų poreikį. Bankas savo ruožtu aukščiausias 4,5 proc. palūkanas siūlė indėliams, kurių terminas iki 4 metų“, – sako jis.
Anot jo, tokia riboto įsipareigojimo strategija patraukli tais atvejais, kai tikimasi, kad palūkanos toliau kils ir vėliau bus galima pasinaudoti naujomis, dar palankesnėmis sąlygomis. Vis dėlto, ekonomika juda cikliškai, todėl galbūt kitas dar geresnių pasiūlymų etapas laukia, pavyzdžiui, nebent po kelerių metų ar po dar ilgesnio laikotarpio.
Be to, indėlių sutarties termino pasirinkimui įtakos turi ir tai, kad sudarius indėlį internetu nuo 360 iki 3600 dienų, klientai gali gauti 0,2 proc. palūkanų priedą.
„Sukilusios indėlių palūkanos pernai padėjo pritraukti gerokai daugiau indėlių nei 2022 m. Pasaulio ir atskirų šalių ekonomikoms vėstant, centriniams bankams nebelieka daug argumentų palaikyti jas tokiame aukštame lygmenyje. Kaip Lietuvoje keisis pinigų investavimo ir taupymo sprendimai, iš esmės vėl lems makroekonominės aplinkybės ir palūkanų normų dydis“, – teigia J. Ivaška.
Lietuvos banko duomenimis, 2023 metų gruodį visi Lietuvos gyventojų indėliai sudarė 22,9 mlrd. eurų – 6 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo tarpu įmonių indėlių palyginamuoju laikotarpiu padaugėjo 0,07 proc. iki 10,991 mlrd. eurų.
„Urbo“ bankas pasirinko komunikacijos partnerius: tęs bendradarbiavimą su „Idea prima“
Naujovė būsto paskolų rinkoje: pagrindines refinansavimo išlaidas dengs bankas
„Urbo“ bankas pirmąjį ketvirtį uždirbo 2,2 mln. eurų pelno
Planuojama „Solteros“ investicija Turkijoje: vienos uolienos poreikiai gali būti užtikrinti keletui Lietuvos kartų
Lietuvos gyventojai toliau atsiskaitinėja grynaisiais, išskyrus mažą 3 proc. dalį – apklausa
„Urbo“ bankas augina neutralių paskolų dalį: pernai jos sudarė jau 12,22 proc.
Apklausa: Lietuvos gyventojai vis dar linkę apsidrausti grynaisiais pinigais
Ekonominiai iššūkiai 2023 m. vartojimo nesustabdė: Lietuvos gyventojai skolinosi toliau
Lietuva pasidalino perpus: bankų akylumas visuomenę ir džiugina, ir liūdina
Atėjus vasaros karščiams, daugelis mūsų skuba užversti darbinius kompiuterius, gausiai palieti gėles, nuvežti mamai katę ir iškeliauti į pajūrį ar...
Tarptautinės investicinės VMG grupės bendrovės „VMG Wood Invest“, kontroliuojančios medienos perdirbimo ir baldų gamybos padalinių veiklą Lietuvoje ir Lenkijoje, vadovė...
Savivaldybių valdomos įmonės (SVĮ) pernai fiksavo neženklų pajamų augimą – nuo 1,33 mlrd. iki 1,37 mlrd. eurų, tačiau grynojo pelno...
Žurnalo „Time“ ir duomenų bei statistikos platformos „Statista“ tvariausių pasaulio bendrovių sąraše „Tele2“ grupė Švedijoje buvo pripažinta kaip klimato lyderė,...
Lietuvoje kasmet išduodami tūkstančiai statybas leidžiančių dokumentų, tačiau tai ne visada reiškia, kad pradėtos statybos sėkmingai bus baigtos. Pastaruoju metu...
Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas Dmitrijus Borisenka...
Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...
Įvairūs dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...
Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...
Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...