Paskelbta
7 mėnesiai prieš-
Vienas iš penkių gyventojų Lietuvoje teigia, kad geriausia pradėti investuoti gavus palikimą. Tiek pat žmonių laikosi nuomonės, kad investavimo startas galėtų įvykti gavus pirmąjį darbą, rodo SEB banko iniciatyva Baltijos šalyse atliktas gyventojų taupymo ir investavimo tyrimas. Taip pat paaiškėjo, kad investuojančių gyventojų dalis Lietuvoje yra didesnė negu Latvijoje ir Estijoje. Mūsų šalyje 18–74 metų žmonės labiausiai linkę investuoti į nekilnojamąjį turtą, trečios pakopos pensijų fondus, investicinį gyvybės draudimą ir akcijas.
„Nors investuojančių gyventojų Lietuvoje daugėja, tačiau tyrimas atskleidė, jog maždaug 2 iš 5 asmenų yra įsitikinę, kad investavimas turi prasidėti gavus didelę pinigų sumą ar palikimą. Dėl to tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse vis dar gajus mitas, kad investavimui tiesiog nepakanka pinigų, net ir turint pakankamai santaupų“, – teigia Kristina Ruseckienė, SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė. Pasak jos, tam tikras slenkstis investavimui Lietuvoje kyla ir dėl gyventojų orientacijos į NT, kur startas paprastai siejamas su didelėmis lėšų sumomis.
Tyrimas atskleidė, kad investuotojais save gali vadinti 54 proc. Lietuvos, 50 proc. Latvijos ir 47 proc. Estijos gyventojų. Žmonės Lietuvoje labiausiai yra įpratę investuoti į NT, trečios pakopos pensijų fondus ir investicinį gyvybės draudimą.
Skirtingas amžius – skirtingi pasirinkimai
K. Ruseckienė pastebi, kad lyginant skirtingo amžiaus gyventojų pasirinkimus, Lietuvoje 18–29 metų žmonės labiausiai domisi bendrovių akcijomis ir į jas investuoja, 30–49 metų asmenys yra linkę investuoti į NT ir trečios pakopos pensijų fondus, o 50–74 metų grupėje populiariausias pasirinkimas yra NT ir investicinis gyvybės draudimas.
Lyginant šių metų apklausos duomenis su pernykščiais, populiarumą tarp investuotojų Lietuvoje labiausiai augino investicinių fondų vienetai. Šiemet daugiau žmonių investuoja į akcijas, į biržoje prekiaujamus fondus (angl. ETF) ir obligacijas. O investuojančių į kriptovaliutas gretos sumažėjo.
SEB banko duomenys patvirtina šias tendencijas – banko klientai vis daugiau dėmesio skiria investavimui, o pirmą kartą pradėjusių investuoti klientų skaičius 2025 m. pirmą ketvirtį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo net 54 procentais. Kad investicijos į ateitį nenuviltų
Atkreipia dėmesį į investicijų paskirstymą laike
Tyrimo duomenimis, beveik du trečdaliai (64 proc.) gyventojų palaiko nuomonę, kad investuoti geriau periodiškai – kas mėnesį po 100 eurų, negu vieną kartą per metus nukreipti 1200 eurų sumą.
„Praktika rodo, kad investuojant reguliariai, didėja tikimybė išvengti rinkos svyravimo poveikio investicijų vertei. Periodiškai perkant investicinių vienetų (akcijų, fondo vienetų, ETF ir kt.) skirtingomis kainomis, už aukštą kainą nuperkama mažiau, o už žemą daugiau. Dėl to vidutinė pirkimo kaina ilgainiui išsilygina, kartu sumažinama rizika investuoti didelę sumą pačiu netinkamiausiu momentu, pavyzdžiui, prieš pat rinkos nuosmukį, kai kaina yra aukščiausiame taške“, – komentuoja SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė. Kodėl įmonei turi rūpėti jūsų darbo ir poilsio balansas?
K. Ruseckienė priduria, kad investuojant kas mėnesį, pinigai pradeda anksčiau generuoti grąžą. Skaičiavimai rodo, kad net ir nedidelė suma, pradėjusi augti anksčiau, ilgainiui gali duoti didesnį sudėtinių palūkanų efektą. „Pastebime, kad ir mūsų klientai vis dažniau renkasi reguliarų investavimą. 2025 m. pirmą ketvirtį klientų, pradedančių reguliariai investuoti su investicijų robotu, skaičius išaugo beveik 50 procentų, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Didžioji dalis naujų investuotojų renkasi būtent SEB investicijų roboto ir mikro investavimo sprendimus, kurie leidžia pradėti su minimaliomis sumomis“, – teigia K. Ruseckienė.
Santaupų turi 3 iš 4 gyventojų, bet dažnas bijo įdarbinti pinigus
Pasak K. Ruseckienės, ne mažiau svarbu ir tai, kad reguliarus investavimas formuoja disciplinuotą taupymo ir investavimo įprotį. O kad Lietuvoje gyvenantys žmonės moka taupyti, rodo apklausos rezultatai – turintys santaupų nurodė 73 proc. respondentų. Kas jie – Baltijos šalių TOP darbdaviai?
„Be to, verta atkreipti dėmesį, kad investuoti didelę sumą vienu kartu gali būti psichologiškai sunkiau – jaučiama didesnė baimė prarasti daug pinigų. O mažesnės reguliarios investicijos yra psichologiškai lengviau valdomos ir leidžia palaipsniui priprasti prie investavimo proceso“, – teigia SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė K. Ruseckienė.
Kaip parodė tyrimas, galimo nuostolio baimė yra viena iš trijų pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse susilaiko nuo investicijų. Kitos dvi – žinių trūkumas ir nuomonė, kad nepakanka santaupų ir pajamų. Tuo metu SEB klientų praktika rodo, kad sėkmingai pradėti investuoti galima nuo nedidelių sumų. Svarbiausia – pradėti kuo anksčiau bei disciplinuotai laikytis ilgalaikės investavimo strategijos.
Portfelinės garantijos didins finansavimo prieinamumą: verslui galės suteikti beveik 600 mln. eurų paskolų
Kelionių kainos: ko tikėtis Lietuvos keliautojams 2026 m.?
SEB bankas šiemet suteikė 53 proc. daugiau būsto paskolų nei pernai, o bendras paskolų portfelis viršijo 3,7 mlrd. eurų
SEB bankas suteikė 50 mln. eurų finansavimą AB „Linas Agro“
Finansiniai sukčiai taiko naują apgavystę: kviečia užsidirbti socialiniuose tinkluose
SEB bankas skolina 40 mln. Eur Šv. Jokūbo kvartalo Vilniuje obligacijų emisijai refinansuoti
SEB bankas atidarė naują skyrių Vilniaus Naujamiestyje
Tyrimas: elektromobilių įperkamumas – rekordinis, bet lietuviai pirma nori išbandyti hibridus
Tvariam būstui – paskolos geresnėmis sąlygomis: kodėl bankams apsimoka skatinti jo įsigijimą?

Būsto pirkimo kelionė dažniausiai baigiasi notarų biure – bene paskutiniame, bet ne visiems aiškiame etape. Nors atrodo, kad tai –...
Lietuvos gyventojai tampa vienais ryškiausių paštomatų naudojimo lyderių Europoje – naujausias tarptautinis „DPD“ „E. barometro“ tyrimas rodo, kad siuntų pristatymą...
Įdomu, kaip dažnai prabangos pasaulyje galioja taisyklės, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo absurdiškos. Pardavinėti mažiau, nors paklausa – milžiniška? Skamba...
Lapkričio 27 d. verslo bendruomenė kviečiama į nuotolinį renginį „Automatizacija 80/20: kasdienės verslo operacijos arba ką ir kaip automatizuoti?“. Tai...
Į Vilniaus oro uostą jau kitąmet atriedės nauji elektriniai autobusai. Lietuvos oro uostai su kompanija COBUS pasirašė sutartį dėl 12...
Gyvenimas verčia skubėti, o įsibėgėjus tamsiajam metų laikui pastebite, kad dienos emocinis fonas tampa dar labiau nepastovus? Psichoterapeutė teigia, kad...
Specialistai pabrėžia, kad žema lauko temperatūra neigiamai veikia beveik visas automobilio sistemas, todėl, termometro stulpeliui krentant, automobilį atšiaurioms žiemos sąlygoms...
Atsiradus galimybei įsigyti naują būstą kyla klausimas, ką daryti, jei senoji paskola vis dar nėra išmokėta. Apie reikalingus žingsnius ir...
Prekės ženklai, kurių komunikacijoje atsispindi 90-ųjų tematika, sulaukia apie 30 procentų didesnio auditorijos įsitraukimo, o nostalgija grįstas turinys sukelia net...
Skaitmeniniame amžiuje, kai socialiniai tinklai formuoja mūsų įpročius, nuomones ir net emocinę savijautą, prekių ženklams ar turinio kūrėjams sukurti „virusinį“...