Paskelbta
5 metai prieš-
Lietuvos banko blokų grandinės technologijos (angl. blockchain) pagrindu kuriama pirmoji pasaulyje skaitmeninė kolekcinė moneta skirta 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktui ir dvidešimčiai jį pasirašiusių signatarų. Šią monetą planuojama išleisti 2020 m. pavasarį.
M. Jurgilo teigimu, įgyvendindamas šį unikalų sumanymą, centrinis bankas įgauna ir dar įgaus neįkainojamos patirties ir žinių virtualiųjų valiutų kūrimo srityje. „Tai ypač aktualu šiandien, kai centriniai bankai vis drąsiau diskutuoja šiomis temomis ir jau pamažu atsiranda tokių valiutų kontūrai“, – pabrėžia jis.
Be to, tikimasi, kad skaitmeninė kolekcinė moneta atvers kokybiškai naują puslapį Lietuvos numizmatikos istorijoje ir paskatins jaunus žmones susidomėti monetų kolekcionavimu, todėl įtraukiama ir žaidybinių elementų.
Lietuvos bankas ketina išleisti 24 tūkst. skaitmeninių, blokų grandinės technologija sukurtų kolekcinių žetonų. Kiekvienas žetonas vaizduos vieną iš dvidešimties signatarų, o kolekcininkai galės bandyti surinkti visą dvidešimties žetonų kolekciją. Žetonai suskirstyti į šešias kategorijas, atsižvelgiant į signatarų veiklos sritis – po 4 tūkst. kiekvienos kategorijos vienetų. Klientas, pirkdamas skaitmeninę kolekcinę monetą, gaus šešis atsitiktine tvarka parinktus skaitmeninius žetonus, tačiau tik surinkęs šešis skirtingų kategorijų žetonus, juos galės išsikeisti į fizinę kolekcinę sidabro monetą. Žetonus bus galima įsigyti ir laikyti Lietuvos banko elektroninėje parduotuvėje.
Fizinės kolekcinės monetos nominalas bus neįprastas – 19,18 Eur ir skirtas šiai Lietuvai svarbiai datai įamžinti. Sidabro moneta – kredito kortelės dydžio ir formos, joje vaizduojamas Nepriklausomybės aktas ir signatarai.
„Istorinę ir daug kam iš vadovėlių pažįstamą Lietuvos Tarybos nuotrauką pamėginau pateikti šiuolaikiškai – ją suskaitmenindamas. Nuotrauka sudaryta iš daugiau nei 36 500 pikselių – maždaug tiek, kiek dienų praėjo nuo Vasario 16 d. akto pasirašymo“, – sako skaitmeninės kolekcinės monetos dizainą sukūręs dailininkas Giedrius Paulauskis.
Skaitmeninė kolekcinė moneta bus dar vienas žingsnis įgyvendinant Lietuvos banko inovacijų ir finansinių technologijų (FinTech) strateginę veiklos kryptį. Jos tikslas – padėti Lietuvos ir užsienio įmonėms įgyti naujų žinių, vykdyti blokų grandinės technologijos tyrimus, pritaikant ir išbandant šia technologija pagrįstas paslaugas finansų įstaigų veikloje.
Bendrasis kainų lygis, beveik dvejus metus nesikeitęs, sausio mėnesį staiga šovė į viršų
Lietuviškų nemineralinių produktų eksportas nesustoja augti – jau du ketvirčius iš eilės
Verslui apie apvalinimą – svarbiausia informacija apie pokyčius, kuriuos privalote žinoti
Lietuvos „fintech” sektorius 2024 metais pasižymėjo veržliu augimu
„Axiology“ technologija jau naudojama UAB akcijų apskaitoje
2024 m. valdžios sektoriaus deficitas tikėtina buvo mažesnis nei suplanuota biudžete
Smulkiam verslui svarbi žinia: Lietuvos bankas atskleidžia mokėjimo paslaugų įkainius
M. Jurgilo vadovaujamas kapitalo rinkos infrastruktūros operatorius „Axiology“ Europos Komisijai pateikė siūlymus susijusius su paskirstytųjų duomenų technologija (DLT).
Greta Ranonytė. Rinkimai praėjo – kas toliau? Finansinių technologijų sektoriaus lūkesčiai naujajai valdžiai
Elektrinius paspirtukus ar dviračius šiandien turi kone kiekviena šeima. Tačiau kartu su jų populiarumu auga ir pavojai – vien per...
Tobulėjant sukčiams, tenka skirti vis daugiau laiko ir pastangų, kad atskirtume kenksmingus laiškus, skambučius ar žinutes nuo realiai egzistuojančių žmonių...
Nors Lietuvos darbo rinkoje šiuo metu dominuoja Y kartos, gimusių 1981–1996 m., darbuotojai, vyresnių kartų – demografinio sprogimo (gimę 1946–1964...
Atsinaujinanti energija tampa vis svarbesniu veiksniu, kalbant apie verslo tvarumą ir ilgalaikę sėkmę. Šiandien, kai pasaulis susiduria su klimato kaita...
Elektromobiliams vis labiau įsitvirtinant pasaulinėje rinkoje kaip aplinkai draugiškoms ir ekonomiškoms transporto priemonėms, jų populiarumas auga ir Lietuvoje. Vykstant sparčiai...